Rąstinio namo šiltinimas

Rąstinio namo šiltinimas mano nuomone yra specifinis ir atsakingas reikalas, nes neteisingai atlikus darbus namą paprasčiausiai galima supūdyti. Todėl kalbant apie šiltinimo medžiagų pasirinkimą, jis nėra gan platus – ekovata. Ekovata geriausiai priglunda prie nelygių rąstų sienos ir pilnai jį užsandarina. Dar vienas privalumas, kuriuo tikrai norėčiau tikėti – ji kvėpuoja ir nekaupia drėgmės savyje bei nekondensuoja jos ant rąstų.

Bene sudėtingiausias darbas norint apšiltint sienas, tai karkaso įrengimas. Kadangi namas senas ir sienos nėra tiesios ir simetriškos nei vertikaliai, nei horizontaliai, todėl būtent karkasas visus šituos “netobulumus” maksimaliai atitaiso. Pagal teorinį planą mūsų sienos turėjo būti šiltinamos 10 cm storio sluoksniu, todėl karkasas buvo gaminamas iš 5 cm brūselių montuojant juos pirma horizontaliai, po to vertikaliai. Šis “tinklas” reikalingas norint užpūsti ekovatą šlapiuoju būdu, kad ji neslinktų žemyn ir geriau prikibtų. Kadangi, kaip minėjau, namas visas kreivas, tai 10 cm storio sluoksnis ir gavosi tik teorinis, nes vienam namo gale realiai išgavome 15-20 cm storį, o kitame tik 5… Dar tame, plonąjame namo gale galinė siena tokia kreiva vertikaliai, kad karkasą viršuje palikus vos 3 cm, apačioje susidarė tie patys 15 cm. Norėdami suvienodinti pastato sienų šiltinamojo sluoksnio storį, mes tą galą namo apšiltinome ir iš vidaus. Būtent ten yra miegamieji kambariai, tai papildomas sandarumas manau tik į naudą. Na, o svetainė liko apšiltinta tik iš išorės, nes ten, kaip minėjau; turime 15 cm storio sluoksnį išorėje tai manau bus pakankama.
Štai kaip atrodė mūsų namas su karkasu, kuris buvo sumontuotas dar praeitą rudenį:
Na, o kai viskas paruošta, tai pats šiltinimo procesas vienas džiaugsmas. Paskambinau firmai “Ekorema”, jau po dviejų dienų atvažiavo ir per pusdienį namas buvo apšiltintas. Namas dabar jau atrodo visai kitaip, šilumos sandarumo vasarą dar nelabai galime patikrinti, bet garso izoliacija tai pasikeitė neįtikėtinai.

Tiesa, 100 kv. sienų šiltinimas 15 cm vidutiniu sluoksniu mums kainavo 850 eur, įskaitant medžiagas, darbą ir transporto išlaidas.
Dabar beliko apkalt namo išorę dailylentėm (plėvelių jokių nedėsim), dar kelios smulkmenos ir mano dideliam džiaugsmui namo išorė bus BAIGTA!

Laiptai į palėpę

Laiptai į palėpę buvo vienas iš tokių galvosūkių, dėl kurio svarstyta ir persigalvota buvo po n kartų, ir vis negalėjome priimti galutinio sprendimo. Bėda ta, kad laiptai tiesiog netelpa. Kadangi 2 a. nebuvo planuojamas nuolatiniam gyvenimui, o tik apnakvydinti svečius vasarą, nesinorėjo aukoti kažkokios pagarbios vietos laiptams nei svetainėje, nei juo labiau miegamuosiuose. Pradinis variantas buvo įkomponuoti siaurus ir stačius laiptus koridoriuje, aukojant vienintelę normalią vietą drabužių ir ūkinių daiktų spintai. Vėliau prasidėjo įvairių ekspertų patarimai “iš šalies”, tokie kaip “laiptai ten niekaip netelpa”, “geriau kopėčios nei statūs laiptai”. Žodžiu, netelpa ir nepatogu. Tuomet svarstėm palėpinius išskleidžiamus laiptus, kurie vėl gi netilpo koridoriuj, būtų reikėję juos montuot svetainėj. Vėl pasipylė tokie patarimai, kaip nepatogu, nepatvaru, o, “stacionarūs laiptai tai rimtas reikalas”. Tai taip ir mėtėmės. Dar svarstėm normalius laiptus svetainėj, plėsti koridorių aukojant vieną mažą miegamąjį 1 a, tačiau nebebuvo noro taip mėtytis ir pradėt blaškytis keičiant projektą vidury statybų proceso. Todėl nusprendėm laikytis savo pirminio plano – gan siauri ir statūs, stacionarūs laiptai koridoriuje. Na ir ką, rezultatas visai manau pasiteisino, maksimaliai perstūmus durų angas, įtilpo ganėtinai padorūs laiptai.
Anyta mums pagelbėjo su laiptų projektu ir įvairiais paskaičiavimais, siekiant išgauti maksimalaus patogumo, meistras irgi turi nemažai patirties su laiptais, o ir labai mėgsta šį darbą, todėl mums laiptų gamyba ilgai neužtruko – per kelias savaites laiptai buvo ir pagaminti. Gaminta viskas iš mūsų turimos medienos, pakopos iš 5 cm storio džiovintų, klijuotų lentų. Laiptų plotis – 70 cm, su užsisukimu apačioje. Pakopos aukštis darytas 21 cm, plotis – 24 cm. Tiesa, laiptai nėra iki galo išbaigti, dar juos reikės nulakuoti ir pagaminti turėklus, bet bendras vaizdas matyti jau dabar.

Svečių namo stogo remontas – greitai ir pigiai

Uždengę pagrindinio namo stogą, tuo pačiu ėmėmės ir svečių namo stogo tvarkymo. O jį tvarkyt reikėjo būtinai, nes kai kuriose vietose švietė dangus. Nors pačios konstrukcijos ir nebuvo supuvusios, bet tai jau buvo tik laiko klausimas. Kadangi biudžetas labai ribotas, o stogo šiltinti neplanuojame, tai ir gegnių nusprendėme nekeisti. Aplamai, nuardėme tik sena šiferį, o visos gegnės, grebėstai ir sena skiedrų danga buvo palikta.

Taigi, nuardžius šiferį reikėjo išlygint stogą tam, kad būtų galima dengti naują dangą. O stogo lyginimo procesas toks: buvo montuojamos naujos gegnės stogo kraštuose, kaip pagrindinis karkasas ir  ‘”atskaitos taškas”. Toliau, ištiesus virves, tam tikru atstumu buvo paklotos likusios gegnės, kad prie jų galima būtų tvirtinti grebėstus ir šie neišlinktų. Na ir galiausiai, išilgai stogo sukaltos viengubo pjovimo lentos, atliekančios grebėstų funkciją. Štai ir viskas, ant viršaus klojama ta pati skarda kaip ir ant pagrindinio namo. Tiesa, taupymo sumetimais iš pradžių buvo planuota kloti bituminį šiferį, būtų kainavę beveik dvigubai pigiau, bet vistik nusprendėme, kad sodybos vaizdas nuo to nukentėtų, be to, skarda žymiai ilgaamžiškesnė ir praktiškesnė.

 

Keičiant stogą sumontuotas ir kaminas. Nors pastatas nėra skirtas gyventi žiemos metu, bet pasišildyt prie ugnies norisi net ir drėgnom vasaros ar vėsesnėm rudens, pavasario dienom. Tam atvejui, buvo pastatyta nedidelė ketaus krosnelė, o ant jos sumontuotas metalinis kaminas. Metalinį kaminą pasirinkome dėl paprasto ir greito montavimo bei nedidelės kainos. Kaminas buvo montuojamas tiesiai ant krosnelės. Kambary jis viengubas – plonasienis, o palubėj pereina į dvisienį – izoliuotą. Ties lubų ir stogo perdangomis jis sutvirtintas specialiais laikikliais, bet principe jis guli ant krosnelės. Tiesa, iš pradžių neplanavom daryt jokių alkūnių, o tik tiesų kaminą, tačiau sumontavę pamatėme, kad krosnelė gaunasi per daug nutolusi nuo sienų, labai jau vidury ir taip nedidelės patalpos, todėl nupirkome alkūnę. Visai gražiai ji susiderino su lubų nuolydžiu. Tarpas lubose tarp kamino ir dailylenčių bus apkamšytas vata ir uždengtas skarda. Na, o kad kūrenant krosnelę nepakurt kartu viso medinio namo su medinėm dailylentėm, ties krosnele buvo sumontuotos specialios, karštį izoliuojančios Silca plokštės. Ateity bus kažkaip apdailintos, greičiausiai tinkuotos karščiui atspariu tinku, arba dažytos.

 

 

Dar vienas, toks neįprastas iššūkis, su kuriuo tenka susidurt mūsų meistrui remontuojant svečių namą, tai pastato nuolydis. Kadangi tvartas – kluonas pastatytas nedidelėje nuokalnėje, tai visas pastatas yra tiesiog pasviręs. Kaime niekas nesistengė įrengti pamatų, kad kažkaip tą pastatatą padaryt idealiai horizontalų. Todėl tiek montuojant langus, tiek dengiant stogą, reikėjo laviruot ties tuo, kas yra lygiai pagal gulščiuką ir lygiai pagal vizualinį vaizdą. Todėl ir naujas stogas, kaip kažkiek matosi ir nuotraukoje, eina truputį žemyn į dešinę pusę, nes padarius jį tiesiai, viena stogo pusė būtų labai jau iškelta lyginant su visu pastatu. Na, bet mums gyvenimo tai negadina.

Beje, dabar remontuojame tik dalį viso ilgo pastato. Koks likimas laukia kitos dalies – dar neaišku. Yra minčių griauti vidurinę dalį ir atskirti svečių namelį ir nedidelį ūkinį pastatėlį. Kitas variantas ateity praplėsti svečių namelį įrengiant miegamąjį vidurinėje dalyje. Šitie reikalai dar laukia ateities sprendimų ir idėjų. Kol kas džiaugiamės turėdami bent kažkokį švarų kampelį apsistoti.

Na ir pabaigai trumpa sąmata:
stogo danga 650 eur;
darbas – 700 eur;
kaminas – 240 eur;
Silca plokštės – 180 eur.

 

Namo kepurė – stogas

Po ilgų ir be galo nemalonių griovimo – ardymo – šiukšlių kuopimo darbų, pagaliau atėjo eilė statyboms. Šio etapo metu iškart buvo atliekami tokie darbai: namo pakėlimas per du rąstus, naujų balkių montavimas, karkaso prieangiui (gonkui) įrengimas, kamino mūrijimas, na, ir žinoma, gegnės, grebėstai ir stogo danga.

Kamino mūrijimui pasirinkome pigesnį Schiedel variantą, lenkų- čekų produktą, modulinį Zapel su dviem ventiliacinėm angom. Kiek teko domėtis internete, jokios blogos informacijos nepavyko rasti, o atsižvelgiant į faktą, kad kaminas nebus naudojamas nuolat žiemos metu, nusprendėme rizikuoti ir pataupyti. Kaina jo pasirodė labai gera (visas komplektas kainavo 400 eur), kol kas jokių priekaištų kokybei neturime, broko ar didelių trūkumų neišlindo. Savo paskirtį atlieka, žiurėsim kaip bus ateityje, bet manau ir tikiuosi viskas bus ok.

Gonko ir stogo montavimo eigą galime matyti iš foto. Statybos eigoje padiskutavę su mūsų meistru, nusprendėme šiek tiek “papuošti” mūsų namuką. Buvo išraižytos kolonos bei gegnės, kurios liks atidengtos. Tokiu atveju net galima sakyt pataupėme medienos, nes namo kraštuose grebėstai atliks ir stogo pakalimo funkciją. 🙂

gegnes


Visą pastogę dažome baltai. Pakalimams, kaip ir beje visam namui, dažyti nusprendėme rinktis ne dažus, o dažyvę. Balta gavosi ne tokia “rėkianti”, matosi medžio faktūra. Kol kas rezultatu esu tikrai patenkinta. Ta pačia balta dažyve nudažėme ir gonko kolonas bei lubas. Dar dvejoju dėl turėklų spalvos, nesinori persistengt su baltos spalvos akcentais, tai greičiausiai jie bus dažyti fasado spalva. Gonko grindims iš pradžių lyg ir galvojau pirkt maumedį, bet po to pasitarę nusprendėme daryt iš 5 cm storio pušinių lentų, kurias pavasarį nualyvuosime. Visi šitie darbai buvo atlikti iš mūsų susipjautos medienos. Pagal pirminį planą jos turėjo užtekt ir skliautams užkalt, bet palikome dalį lentų mūsų tvarto stogo remontui, todėl skliautams dasipirkau 3 kūbus viengubo pjovimo  3 m ilgio lentų iš kaimyno, iš kurių auksarankis Vygis išdrožė štai tokias dailylentes. Tokiomis “rankų darbo” dailylentėmis apkalsime ir visą namą.

Stogo dangą pasirinkome Borga, trapecinę matinio grafito. Nors šis profilis ir vienas pigiausių asortimente, bet vaizdas man labai patinka. Buvome nusižiūrėję ją iš anksto, o kai prireikė, tai dar ir akciją 20 proc paskelbė, nudžiugino tikrai.

 

O dabar šiek tiek apie finansus:

Kaminas – 400 eur;
Stogo danga – 1600 eur;
Viengubo pjovimo lentos – 360 eur;
Dažai – 130 eur;
Difuzinė plėvelė – 80 eur;
Vinys, šlifavimo popierius ir kt. smulkmenos – apie 250 eur;
Darbas – 2000 eur.

Viso stogo kaina be šiltinimo, gonkas ir skliautai mums gavosi beveik 5000 eur + mūsų susipjauta ir pilnai sunaudota mediena (dar 1600 eur).

Namo projektas

be stogo

Kadangi namą renovuojame iš pagrindų, tai ir išplanavimą prisitaikėme pagal savo poreikius. Vietoje tradicinės trobos su prieangiu, kamara ir krūva pereinamų kambarėlių susiplanavome poilsio zoną, bendrąją gyvenamąją erdvę ir san mazgą. Nors namuko plotas nėra labai didelis, apie 70 kv.m., manau sutilpo viskas, ko mums reikia:

Tam, kad įgyvendintume savo planus, turėjome atsisakyti pečių, kurių palyginti nedidelėje erdvėje, buvo net du, vienas šalia kito – didelis duonkepis, ir pečius su virykle. Nors abu dar veikė puikiai, o sodyboje turėt autentišką duonkepį atrodė labai viliojanti mintis, vistik nusprendžiau blaiviu protu įvertinti faktą, kad naudosiu aš jį gal tik porą kartų per metus, ir dėl to aukoti visą namuko funkcionalumą neverta. Neįsipaišė į mūsų projektą ir pečius, ypač įvertinant mano didelį norą turėt sodyboje židinį. O tam, kad turėtume galimybę gaminti maistą ant ugnies, pečių su virykle statysime lauke, pavėsinėje. Taigi, turėsime nedidelę lauko virtuvę, kur gaminti gryname ore galima visus metus.

Vienas didžiausių galvosūkių projektuojant namą buvo terasa. Ten, kur terasai idealiausia vieta – miegamieji kambariai, o toj vietoj kur gyvenamasis kambarys – amžina saulė, reiktų daryt kažkokią rimtesnę pastogę, bet ji labai nesiderino su mūsų tradicinio namo architektūra. Po labai ilgų svarstymų nusprendėme terasos nedaryti išvis, vietoje to, pastatyti didesnį prieangį – gonką, kur būtų galimybė ryte atsisėsti išgerti kavos, o ilgiems pasisėdėjimams netoliese bus jau minėta pavėsinė.

Na, o kai viskas suplanuota, beliko tik paruošti namą statyboms. Koks tai darbas iškuopt  spalius ir šiukšles turbūt visi įsivaizduoja. Apskritai, beveik visas senasis namas buvo supjaustytas gabalais ir nuardytas.

Taigi, apibendrinant atlikti tokie darbai: išrinkti pečiai, nuardyta perdanga, nenešančios pertvaros, stogas, balkiai, nuplėšti kartonai nuo sienų ir išardytos grindys. Vienintelis dalykas kas mums beliko, tai sienos. Štai kaip atrodė mūsų namas “iš vidaus”, tiesa, nuotraukoje jau paruošti montavimui naujieji balkiai.

Galbūt kažkam kils klausimas kodėl tada negriovėm namo pilnai ir nestatėm naujo? Atsakysiu kad taip, svarstėm ir šį variantą, tačiau paskaičiavom, kad naujas namas tikrai nebūtų pigiau, kaip kad esu girdėjus daug tokių teiginių. Juk dabar turim karkasą, o statant namą reiktų šiuos rąstus išardyti ir vėl iš naujo pastatyti. Ir, žinoma, statant naujai jau reiktų daryt rimtus pamatus karkasui, galbūt pagalvot apie pasyvų, itin ekonomišką namą, taigi, išlaidos išaugtų žymiai. Kadangi tai nebus nuolat gyvenamas namas artimiausius 20 metų, tai mums pasirodė bereikalingos investicijos. Kita vertus, rąstinis namas natūralesnis, kvėpuojantis, todėl gamtoj labiau tinka (nors abejoju kad ekovata tą natūralumą išsaugo, bet tikėkime tuo). Šiaip rąstai dar neblogi, namo dydis irgi tinkamas, žodžiu, viską apsvarstę, palikome senąjį namą.

Mediena statyboms

rastai

Prieš pradėdami statybas, turėjome susiorganizuoti pagrindinę statybinę medžiagą – medieną. O jos mums reikėjo tikrai nemažai – planavome pakelti namą per du vainikus viršuje, pakeisti balkius, gegnes bei grebėstus namo ir tvarto stogui. Aišku, dar begaliniai kiekiai medienos smulkesniems darbams, kuriuos net išvardinti būtų sunku, o medienos sueina daug. Taigi, pradėjome skaičiuoti ir svarstyti kur tą medieną pirkti, o jos kaina tikrai nėra maža. Turėjome du variantus – pirkti statybinę medieną lentpjūvėj ir vežtis jau paruoštą gaminį, arba pirkti kirstus rastus ir juos pjauti vietoje. Pirmas variantas, greičiau, paprasčiau, mediena dažniausiai būna džiovinta. Antras variantas, pigiau, bet vargo gerokai daugiau. Vistik pasirinkome antrą variantą. Juo labiau, kad sodyba miške, medienos aplink netrūksta, o ir kaimyninio miško savininkas pasiūlė ją pristatyti tiesiai į kiemą už gan patrauklią kainą – 45 eur/m3 su pristatymu. Taigi, žiemą, jau pavasariop didelis kalnas rastų jau gulėjo mūsų kieme. Dalis medienos buvo 6 m ilgio, kita dalis – 7,5 metro, nes būtent tokio ilgio reikėjo balkiams. Čia jau mes išlošėm, kadangi perkant lentpjūvėj, gauti nestandartinio ilgio medieną būna sudėtingiau, o ir kainuoja ji brangiau automatiškai.

Štai kaip atrodė mūsų mediena, gavosi kažkur apie 25 kubus.

Sekantis darbas buvo suorganizuoti gaterį, kad supjauti visą medieną pagal reikiamus išmatavimus. Tiesą sakant, kol neprireikė, nežinojau apie tokį dalyką kaip mobili lentpjūvė išvis. O ir pasiūla jų pasirodė tikrai nemaža. Vienintelė bėda su kuria susidūrėme, tai gateriui reikalinga trifazė elektra, o pas mus sodyboj yra tik 4 kw, išvis.. kol kas… Taigi mums reikėjo generatoriaus, o šito tai jau teko paieškoti ilgėliau. Bet radome, Vilniuje, susiskambinom, sutarėm laiką ir galima pradėti darbus. Kaina supjovimo 15 eur/m3 + apie 1 l/m3 benzino generatoriui. Dar reikalingi du pagalbiniai žmonės rastams kilnoti. Taigi, prasidėjo tikrai fiziškai nelengvas darbas vyrams, kadangi keli rastai buvo itin stori, ilgi ir sunkūs.

Visgi prireikė ir daugiau rankų, važiavo ir tėtis, ir vyras ir dar draugą pasikvietė. O užtruko kiek ilgiau nei planavo iš pradžių – 3 dienas, bet mediena buvo supjauta ir susandėliuota tvarkingai džiūti.

Kalbant apie skaičius – tai 20 kubų statybinės medienos viso kainavo 1600 eurų (įskaitant pačią medieną, gaterį ir atlyginimą darbininkams). Atsižvelgiant į tai, kad nereikėjo mokėti už medienos atvežimą, sutaupyta daugiau nei dvigubai, lyginant su mūsų svarstytu pirmuoju variantu pirkti medieną lentpjūvėj.

P.S. užbėgant įvykiams už akių, turiu paminėti kad supjauta mediena suėjo greitai, jos net pritrūkom, todėl kitais metais procedūrą pakartojome. Šikart medienos kiek mažiau -15 m3, rastai buvo plonesni, patirtis didesnė, todėl darbas ėjosi kur kas lengviau ir paprasčiau. Bet tikriausiai ir čia dar ne pabaiga, statybos dar nebaigtos.

Sodybos vizija. Apie grožį ir estetiką miško vidury.

pirtele

 

Tik įsigiję šią sodybą su vyru tvirtai žinojome, kad nestatysime jos bet kaip, kad tik būtų greičiau, pigiau ar paprasčiau. Kai stataisi būstą sau, norisi, kad vaizdas džiugintų akį ir širdį. Ir ne tik vaizdas, sodyba miške įpareigoja laikytis tam tikrų taisyklių, kad namas neiškristų iš konteksto aplinkoje. Todėl tiek namo išorėje, tiek viduje bus naudojamos natūralios medžiagos ir spalvos. Kalbant apskritai apie stilių, man labai svetimas tas perdėtas kaimiškas interjeras, visokie ratai ir vežimai kieme, seni rakandai ant sienų ir pan. Labai noriu, kad sodyboje būtų šviesu, neapkrauta daiktais, kad atvažiavę galėtume atsikvėpti nuo miesto šurmulio ir atlaisvinti mintis ir protą. Todėl, kalbant būtent apie sodybos interjerą, man labai artimas skandinaviškas stilius – balta, šviesu, o daiktų tik tiek, kiek reikia. Aišku, truputį banalu rašyti ir pasakoti apie skandinavišką dizainą, kai jis pas mus Lietuvoj jau net ant “bepraeinančios mados bangos”, jo pilna visur iki blogumo ir originalumu tikrai nedvelkia, bet, kaip ir sakiau, sodyba mano akimis ta vieta, kur šis stilius be galo tinka. O ir nesivaikysime mes jo aklai, visgi mes gyvename čia, Lietuvoje, todėl mūsų namas bus lietuviškas su šiokiu tokiu skandinavišku prieskoniu. Vizija tokia, o koks bus rezultatas, pamatysime 🙂
valgomasisKitas labai svarbus sodybos akcentas, tai pavėsinė su lauko pečiumi, tokia mini lauko virtuvė. Labai svajoju pastatyt tokią, kur galima būtų kepti ne tik šašlyką, bet ir gaminti troškinius, keptuvėje kepti blynus ar čirškinti čia pat vietoje pririnktus grybus su bulvėmis. Juk maistas, ruoštas gamtoje ant ugnies, daug skanesnis. Dar belieka galutinai išsirinkti vietą pavėsinei bei pasidaryt projektą, ir gal jau kitais metais bandysim įgyvendinti šį mano norą.

Na, ir žinoma, pirtis, kaip be jos. Pirtis labiausiai vyro svajonė, bet manau ir aš mielai joje apsilankysiu. Prie pirties priklauso ir tvenkinys. Kadangi ežeras už poros kilometrų, pėstute nueit ar su dviračiais nulėkt netoli, visgi norisi turėt savo vandens telkinį kieme. Su tvenkinio kasimu susiję nemažai abejonių, kaip ir turbūt visiems, nes nežinia ką gausi išsikasęs prūdą – mažą ežerėlį ar tiesiog balą, su neaišku kokiu kiekiu vandens. Visgi planuose kasti 10 arų tvenkinį, prieš tai pasidaryt geologinius tyrimus, kad neišmest pinigų į balą be vandens.

Apie visus šiuos ir kitus projektus išsamiau kituose postuose, kol kas visa tai tik planuose ir svajonėse.

Kaip tvartas virto svečių nameliu

tvartas

Prieš pradedant didžiąsias namo statybas, tiksliau, didijį namo ardymą, norėjome greituoju būdu įsirengti švarią sausą patalpėlę, kad būtų kur atvažiavus prisiglausti. Juo labiau, kad meistrai dirbdami turėjo dar ir kažkur gyventi. Todėl, tik susitvarkę nuosavybės dokumentus, vėlų rudenį, puolėme prie tvartelio tvarkymo (ten iš tiesų buvęs kluonas, bet kažkodėl žodis “tvartelis” man labiau limpa). Pirmas darbas, kurį reikėjo nudirbti, tai išnešti lauk visą ten daug metų pragulėjusį šieną, gavome maždaug 40 kv.m. dydžio kambarį, kiaurą ir be langų. Beje, kas truputėlį nustebino, kad dalis to kluono asfaltuota (!). Miškas, gamta, samanos ir žolytė kieme, o štai kluone – asfaltas (nuotraukoje dešinėje pusėje matosi).

img_20150905_145156

Toliau prasidėjo statybos darbai. Atsivežėme keramzitbetonio blokelių ir pakišome po rąstais bei užbetonavome tarpus. Padarėme tokį simbolinį pamatą, tiesiog, kad kiaura nebūtų. Toliau, iš tų pačių blokelių sudėliojome polius lagėms. Čia buvo gana sudėtingas darbas išgaudyt visus aukščius, nuolydžius ir padaryt lygiai, bet labai pagelbėjo lazerinis gulščiukas.

img_20150920_162205

 

Paskui buvo sudėtos lagės ir minimaliai apšiltintos grindys. Grindų šiltinimui pasirinkome perlitą – pūstą smėlį, radome per skelbimus po 20 eur/m3, tiek mums jo ir užteko. Tokį pasirinkimą nulėmė žema kaina bei faktas, kad skirtingai nei kokioj vatoj, perlite negyvena pelės.

img_20151008_151947

img_20151008_183332

Beliko tik sukalt lentas, (pasirinktos 35 mm eglinės lentos) ir grindys jau paruoštos, kita dalis liko asfaltuota, ir kol kas nenusprendėme ką ten reikės daryt – sudėt lentas, ar betonuot ir klijuot plyteles. Žodžiu, pagyvensim, pamatysim.

img_20151009_172414

img_20151024_160847

Atėjus pavasariui reikėjo paversti kluoną gyvenamaja patalpa. Kad būtų kuo šviesiau ir jaukiau, idėjome dvejus langus. Padarę karkasą, sienas apšiltinome vidutiniškai 5-10 cm storio akmens vatos sluoksniu ir sukalėme dailylentes.

img_20151114_120722

Lubos taip pat – karkasas, dailylentės ir vatos sluoksnis ant viršaus (vat, čia tai jau pelių džiaugsmas). Kadangi patalpa yra žema, lubų aukštį išsprendėme balkius montuodami ne sienos ir stogo skliauto sandūroje, o šiek tiek aukščiau, jau pačiame skliaute. Dėl šios priežasties patalpa gavosi ne kvadratinė, o su tokiais nukirstais kampais, bet užtai lubos padoraus aukščio ir visa patalpa automatiškai daug erdvesnė.

img_20151114_120755

img_20151114_120741

img_20151114_120824

Beliko įstatyt duris ir štai rezultatas, sakyčiau greitai ir visai jaukiai. Čia nuotraukose dar matosi toks masyvus skersinis balkis, kuris lyg ir suriša viso to pastato sienas. Nors jis mums gan smarkiai trukdė, nes yra per žemai ir teko pavargt kol įkomponavome duris, bet nenorėjome sužinot ar jis tikrai kažka laiko, ar namas ir be jo nesugriūtų, todėl palikome taip, kaip buvo. Tarkim, pavadinsime jį autentiška architektūrine detale :).

img_20160529_161936

img_20160529_161954

img_20160529_165356

img_20160529_162027

Aišku, ateity čia dar laukia darbai, reiks pastatyt krosnelę ir kaminą, dažyt sienas, lakuot grindis, pakeist stogo dangą ir apskritai, pabaigt įrengti šį pastatą iki jaukaus namuko poilsiui. Bet apie visa tai vėliau.

img_20161001_140012

Pirmas etapas. Pamatai

Namo rekonstrukciją pradėjome nuo pamatų. Tiksliau, nuo lauko rūsio ardymo. Teisingumo dėlei iškart turiu paminėti, jog šituos darbus, kaip ir daugumą kitų, atlikome ne patys. Ne vien dėl to, kad nemokėtume, bet ir dėl to, kad šeimyninė padėtis nelabai leidžia tokiom pramogom kaip statybos užsiimti. Todėl darbus atliko mano toks auksinių rankų giminaitis Vygis ir jo draugas, pagalbininkas Saulius. Didelis ačiū Jiems!!!

Taigi, pirmas darbas kurį reikėjo padaryti tai išardyti lauko rūsį. Iš principo, aš gal ir sutikčiau, kad tai geras ir naudingas statinys, jei tik jis nebūtų pagarbiai išraustas pačioj fasadinėj namo pusėj, tiesiai prieš svetainės langus.

imag0633

Kaimo žmonėm svarbiausia patogumas, bet man tai reikia ir grožio, ir vaizdo pro langus 🙂 Taigi rūsį griaunam ir gaunam iš to dvigubos naudos – gražų vaizdą pro langą ir didžiulius akmenis namo pamatams. Čia pat vietoje. Belieka tik cemento ir žvyro nusipirkt ir galima pradėt darbus.

isardytas_rusys

Kadangi Vygis jau turėjo patirties su tokių trobų restauravimu, tai mes pilnai pasitikėjome jo patarimu namo nejudinti ir nekilnoti, o pamatą padaryti vietoj apatinio, kiek vietomis papuvusio vainiko. Ir iš šalies žiūrint, tas pamatų betonavimas neatrodė kosminio sudėtingumo darbas – buvo išpjaunama dalis apatinio rąsto, koks metras ar du, ir jo vietoje įbetonuojami akmenys.

img_20151024_124621 img_20151025_132120 img_20151024_124554

Toliau vėl išpjaunamas rąstas, ir vėl betonuojama ir taip aplink visą namą. Tokiu būdu per kelias savaites mes turėjome gražų akmeninį pamatą ir išvengėme sudėtingo ir rizikingo namo kilnojimo. Tiesa, namas kaip ir pažemėjo per vieną rastą, bet kadangi mes planavome perdengt naujai stogą ir pakeist balkius, prie to paties dar buvo pridėtos kelios eilės rastų viršutiniame vainike, todėl problemos su namo aukščiu išsisprendė.

Štai kaip atrodė namo pamatas pabaigus darbą.

img_20151114_125259 img_20151114_125415 img_20151114_125330

Visko pradžių pradžia

pusu uzuoveja

Apie sodybą svajojome seniai. Buvome nusipirkę kitą sodybėlę, gražią, jaukią, bet be galo apleistą ir… Anykščių rajone. Nors širdis labai linko link Dzūkijos pušynų, kainos ten atrodė per daug neįkandamos. Taigi, tikėjomės susikurti savo svajonių kampelį Anykščiuose. Visgi labai greit supratome, kad be kai kurių didelių trūkumų, ten yra vienas esminis trūkumas – ateina savaitgalis ir kyla klausimas važiuot į sodybą, ar į Druskininkus ir labai dažnai pastarieji nugalėdavo 🙂 Taigi, pradėjom po truputį dairytis sodybos Varėnos rajone. Žiūrinėjom skelbimus, važinėdavom po kaimus ir vis svajojom. Būtent kad tik ir svajojom, nes pinigų dar vienos sodybos pirkimui neturėjom, o į paskolas lįst nesinorėjo.

Ir štai netikėtai vieną dieną aptikau skelbimą apie parduodamą sodybą. Pasižiūriu nuotraukas – tobula. Greit susirandu sodybos vietą maps.lt žemėlapy – tobula: ir miškas, ir ežeras, ir pati sodybos vieta ideali. Nuvažiavom pasižiūrėt gyvai, net tikėjaus rast kokių minusų, kad dūšią apramint, bet ne, ji tobula. Ir dar grybai pačiam kieme auga. Vienintelis minusas – tai kaina. Ir ne, ji net nebuvo sąlyginai didelė, mes tik tiek pinigų neturėjom, todėl apsiraminom.

imag0160

 

Na ką, praėjo geri pusė metų, ir kartą mums besišnekučiuojant su vyro tėvais, kalba pakrypo apie sodybą. Sako jie: “mes irgi norėtume sodybos ir jei jūs rastumėt kokį gerą variantą, galėtume kooperuotis ir mielai prisidėtume”. O taip, mes jau radome savo svajonių sodybą!!! Ir ta svajonė tapo tokia pasiekiama… Daug nelaukę nusivežėm ten tėvus, juos tiesiog užbūrė ten sklandanti ramybė, todėl nejučia pradėjom svajoti ir planuoti, kaip atrodys mūsų šeimos poilsio kampelis.

imag0157

imag0155

 

Toliau sekė nei daug, nei mažai – 1,5 metų trukęs dokumentų forminimo procesas (mes susiderėjom dėl didesnio sklypo, vietoj 23 arų gavome beveik 1 ha) ir štai praėjus lygiai dvejiems metams po mūsų pirmo apsilankymo ten galėjom drąsiai pasakyt – SVAJONĖS KARTAIS PILDOSI.