Šiltnamis

Šiemet atėjo tas laikas, kai pagaliau pasakiau sau, kad noriu daržo ir bent mažiuko šiltnamio. Nesu didelė daržininkė iš prigimties, bet noras turėt savo užaugintų daržovių mane nugalėjo. Taigi, atėjus žiemos sezonui pradėjau domėtis šiltnamiais. Vienas pagrindinių kriterijų renkantis, žinoma, buvo jo patvarumas, bet ne paskutinę vietą skyriau ir išvaizdai. Gražiausi man atrodo dvišlaičiai, tamsaus rėmo ir grūdinto stiklo šiltnamiai, būtent tokį svarsčiau labiausiai, bet jo kaina stipriai mane atkalbėjo nuo pasirinkimo. Vienus geriausių šiltnamių, mano žiniomis, siūlo Gardenis, tačiau jų kainos prasideda nuo 1000 eur, o tai, mano 3 pomidorų, kuriuos planuoju užauginti, savikainą pakelia iki kosminio lygio.
Dar vienas svarbus kriterijus renkantis buvo medžiagų kilmės šalis – nesinorėjo, nei kiniškų, nei rusiškų ar baltarusiškų prekių, todėl automatiškai teko atmesti didžiąją dalį rinkoje siūlomų pigiųjų šiltnamių. Taigi, apsistojau ties viduriu, ne pigiausiu, ne brangiausiu, gan populiariu  lietuvių UAB “Gampre” siūlomu Sanus modeliu.
Visų pirma, prašoviau su užsakymo terminais. Interneto svetainėje buvo parašyta, kad standartiniai gaminiai pristatomi per 3-5 dienas, o gaminti pagal individualų užsakymą – per maždaug 4-5 savaites. Čia buvo mano klaida, nes buvau įsitikinusi, kad įmonėje, kuri gamina 5 dydžių šiltnamius ir stogines bei pavėsines, būtent šiltnamiai ir yra tie standartininiai gaminiai, tad su užsakymu labai neskubėjau ir užsakymą padariau kovo pabaigoje. Bet pasirodo klydau, standartiniais gaminiais jie turbūt laiko kokias virveles pomidorų parišimui, ar lašelinio laistymo vamzdelius, nes šiltnamis nėra standartinis gaminys ir jo man reiks laukt 5 savaites. Teko susitaikyt su savo klaida ir kantriai laukt užsakymo, kuris, beje, vėlavo dar papildomą savaitę, nes kaip sakė įmonės atstovė, laukė vėluojančių medžiagų.
Kai sulaukėm savojo šiltnamio, jo statybas pradėjome nuo pamato įrengimo. Kadangi numatyta šiltnamio vieta yra šiek tiek nuokalnėje, nusprendėme išsibetonuot pamatą per visą perimetrą, nors gamintojo teigimu, užtenka 4- 6 pamatinių blokelių, prie kurių šiltnamį galima pilnai pritvirtinti. Mano išsirinktas šiltnamis nėra didelis (2,20×2,90×2,15), tad tikėjomės jį pilnai susirinkti per dieną, deja, realybė pasirodė kitokia. Instrukcija renkančiam pirmą šiltnamį gyvenime tikrai nėra pakankamai aiški, kai kuriose vietose reikia pačiam išmastyt kuria puse kokį profilį sudėt, tad tas labai užima laiko. Keliose vietose teko šiltnamį išrinkt ir vėl iš naujo surinkt, nes padarėm (ar bent taip atrodė kad padarėm) klaidų. Iš tiesų jis pasirodė nesantis taip tiksliai išpjautas ir jo surinkimas nėra toks lengvas kaip reklamoje skelbė pardavėjai. Ir kampai nesusileido tiksliai, ir polikarbonato lakštus pasirodo reikia prisipjaut. Taip pat pritrūkome tarpinių, bet šioje vietoje problemą išsprendė operatyviai ir atsiuntė trūkstamų.



Pagrindine problema tapo stogo montavimas, nes trikampės detalės nesuėjo tiksliai ir tai mums kėlė klausimų ar tikrai viską gerai surinkom. Tuomet pradėjom matuot detales pagal parametrus ir štai netikėtai paaiškėja, kad šiltnamis yra ne 2,15 m kaip deklaruoja Gamprė, o tik 2,05 m aukščio skaičiuojant nuo pamato apačios iki kraigo viršaus. Nedelsiant susisiekiau su pardavėju, kas kaip ir kodėl taip yra, nes mums šiltnamio ir durų aukštis buvo tikrai svarbus kriterijus. Paaiškėjo, kad niekas niekada iš tiesų to šiltnamio nematavo, ir niekas iš klientų be manęs per 10 metų dėl to nesiskundė ir ‘ups’ mes atsiprašom kad suklydom. Deja, jie nepasijuto padarę kažkokio nusikaltimo ar didelės klaidos, pasakė atsiprašome, klaidą ištaisysime (ko, beje, bent kol kas nepadarė). O aš pasijutau apgauta ir smarkiai nusivylusi lietuviško verslo ypatumais ir aptarnavimu. Pats šiltnamis kaip ir nėra blogas iš tiesų, bet iš moralinės pusės daugiau niekada nebūsiu Gamprės klientė ir niekada šių šiltnamių nerekomenduosiu. Tai tiek.

 

 

Vyriškas augalas – apynys

hopp aroma

Prieš keletą metų, vienas mano draugas užsiminė, jog norėtu pabandyti pasigamint savo alaus namuose. Ši idėja sudomino ir mane. (Apie aludaryste namuose, manau parašysiu veliau, kai virimas vyks jau sodyboje.) Na, o šiais metais sumaniau įgyvendinti kitą savo mintį susijusią su aludaryste – užsiauginti savus kilmingus apynius. Čia norėčiau pabrėžti, jog per visa savo gyvenimą, esu išauginęs tik svogūno laiškus ant palangės, įmerkęs svoguną i stiklainį su vandeniu.

Pradžioje persiskaičiau kelis postus apie jų auginimą ir sodinimą:

https://tikrasalus.wordpress.com/category/apyniai/

http://apynio.blogspot.lt/2013/05/apyniu-dauginimas.html

Įgijus žinių iš blogų, peržiūrėjus daug amerikietiškų aludarystės vlog’u apie apynių sodinimą ir auginimą, atėjo laikas juos nusipirkti. Iš www.eickelmann.de/Hopfen-Shop/ nusipirkau po vieną “Opal”, “Aroma”, “Hersbrucker”, ir du “Magnum” ūglius. Atkeliavo jie gan greitai – per savaitę.

img_20160528_204212

Rizika jog apyniai neišgyvens buvo didelė vien dėl to, kad juos reikia sodinti balandžio mėnesį, o ne birželio viduryje.

Taigi vieną ūglį (Aroma) pasodinau pas uošvius sode už pirties, nes ten puikiai įtręšta zemė, saulė praktiškai visą dieną ir puiki užuovėja. Vieną (Magnum) – namuose dideliame vazone,

img_20160531_194351

o likusius (Magnum, Opal, Hersbrucker) pasodinau dzūkijoje sodyboje. Kaip ir reikėjo tikėtis, sode idealiose salygose pasodintas apynys labai greitai pradėjo vešėti ir kaip pirmiems metams, davė nebloga derlių spurgų.

img_20160531_194435

img_20160624_182603

img_20160910_165159

“Magnum” pasodintas namuose, augo vangiai, greičiausiai dėl to, jog pasodinau i ermitaže pirktą žemę ir durpes. Patręšus betkokiomis trąšomis nusipirktomis Merkinės litagroje, jis kažkiek atsigavo ir išaugino kelis spurgus. Dabar jis žiemoja pas mane garaže.

Sodyboje sodinti “Hersbrucker” numirė per pirmas dvi savaites, “Magnum” – per tris, o Opal laikėsi iki rugsėjo vidurio, tačiau arba jie apsirgo, arba nušalo. Deja, bet pasidžiaugti apynių vijokliais sodyboje šiais metais nepasisekė, todėl bandysiu kitais metais sodinti jau balandžio mėnesį ir į gerai pritręštą žemę.