Rąstinio namo šiltinimas

Rąstinio namo šiltinimas mano nuomone yra specifinis ir atsakingas reikalas, nes neteisingai atlikus darbus namą paprasčiausiai galima supūdyti. Todėl kalbant apie šiltinimo medžiagų pasirinkimą, jis nėra gan platus – ekovata. Ekovata geriausiai priglunda prie nelygių rąstų sienos ir pilnai jį užsandarina. Dar vienas privalumas, kuriuo tikrai norėčiau tikėti – ji kvėpuoja ir nekaupia drėgmės savyje bei nekondensuoja jos ant rąstų.

Bene sudėtingiausias darbas norint apšiltint sienas, tai karkaso įrengimas. Kadangi namas senas ir sienos nėra tiesios ir simetriškos nei vertikaliai, nei horizontaliai, todėl būtent karkasas visus šituos “netobulumus” maksimaliai atitaiso. Pagal teorinį planą mūsų sienos turėjo būti šiltinamos 10 cm storio sluoksniu, todėl karkasas buvo gaminamas iš 5 cm brūselių montuojant juos pirma horizontaliai, po to vertikaliai. Šis “tinklas” reikalingas norint užpūsti ekovatą šlapiuoju būdu, kad ji neslinktų žemyn ir geriau prikibtų. Kadangi, kaip minėjau, namas visas kreivas, tai 10 cm storio sluoksnis ir gavosi tik teorinis, nes vienam namo gale realiai išgavome 15-20 cm storį, o kitame tik 5… Dar tame, plonąjame namo gale galinė siena tokia kreiva vertikaliai, kad karkasą viršuje palikus vos 3 cm, apačioje susidarė tie patys 15 cm. Norėdami suvienodinti pastato sienų šiltinamojo sluoksnio storį, mes tą galą namo apšiltinome ir iš vidaus. Būtent ten yra miegamieji kambariai, tai papildomas sandarumas manau tik į naudą. Na, o svetainė liko apšiltinta tik iš išorės, nes ten, kaip minėjau; turime 15 cm storio sluoksnį išorėje tai manau bus pakankama.
Štai kaip atrodė mūsų namas su karkasu, kuris buvo sumontuotas dar praeitą rudenį:
Na, o kai viskas paruošta, tai pats šiltinimo procesas vienas džiaugsmas. Paskambinau firmai “Ekorema”, jau po dviejų dienų atvažiavo ir per pusdienį namas buvo apšiltintas. Namas dabar jau atrodo visai kitaip, šilumos sandarumo vasarą dar nelabai galime patikrinti, bet garso izoliacija tai pasikeitė neįtikėtinai.

Tiesa, 100 kv. sienų šiltinimas 15 cm vidutiniu sluoksniu mums kainavo 850 eur, įskaitant medžiagas, darbą ir transporto išlaidas.
Dabar beliko apkalt namo išorę dailylentėm (plėvelių jokių nedėsim), dar kelios smulkmenos ir mano dideliam džiaugsmui namo išorė bus BAIGTA!

13 Komentarai/(ų)

  1. Labai gražus namukas gaunasi 😉
    Kelios replikos:
    “nekaupia drėgmės savyje” – tai pardavėjų mitas.
    Ne nuo izoliacinės medžiagos drėgmės kaupimas priklauso o nuo sienos konstrukcijos. Galiu lengvai sieną taip sukonstruoti, kad ekovata plauks … Beje, nepamiršot garo izoliacinės plėvės uždėti? 😉
    Šiltinti ekovata čia buvo teisingiausias sprendimas.
    O gal aiškinotės, kodėl perdirbta makulatūra vadinama ekovata? Spėju tai dar vienas pardavėjų triukas – juk ekologiškai tai pakankamai kenksminga medžiaga. Aišku, izoliuotoje sienoje ji nekenkia, niekas jos nevalgo 🙂

    • Na, mitų yra ne vienas, kaip ir, pvz, dėl ekovatos ir pelių. Į žodį “eko” irgi galbūt nelabai kreipiu dėmesį (visuomenėje eko vadinama tai kas ekologiška, arba tai, kas perdirbta, tai čia turbūt tiktų tas antrasis variantas) – tiesiog manau nei viena šiltinamoji medžiaga nėra tobula visomis prasmėmis, tiesiog, renkamės iš to, kas atrodo labiausiai tinkama.
      O plėvelės nedėjome ir neplanuojame dėti, kiek teko domėtis, su ekovata plėvelė nėra būtina.

  2. Plėvė nėra būtina bet ją uždėti labai lengva o efektas yra.
    Domėjausi kaip amerikonai savo karkasinius daro, tai ten plėvė privaloma. Dar daugiau – visos skylutės (prie rozečių, langų) iš vidaus užtepamos nedžiūstančia mastika

    • O efektas kame? Sandarume, šiluminėj varžoj? Nes ją uždėti dar nevėlu 🙂
      Dėl rozečių tai sandariuose karkasiniuose namuose gal ir verta teplioti, bet rąstiniame name tokio sandarumo nesiekiame, nes be rekuperacijos, bijau, supūdysime namą.

      • Garo izoliacija iš vidaus neleidžia garams cirkuliuoti, tad ekovata išdžiūna, šilčiau viskas pasidaro. Gediminas žemiau teisingai apie vėją parašė.
        Tad siūlyčiau sienas daryti kaip stogą: iš lauko pusės uždėti difuzinę plėvę o iš vidaus – garo izoliacinę (paprastą polietileną). Bet plėves galima naudoti pigiausias 😉 Sienoje jos nėra kritinis reikalas.

        • Tai dėl vėjo izoliacijos beveik nuspręsta – matyt padėsim mes ją, blogiau tikrai nebus. Ir ačiū už patarimus 😉
          Dėl garo izoliacijos nelabai linkstu, nes su polietilenu rastinį namą iškart paverstume nekvėpuojančiu karkasiniu, ko labai labai nesinorėtų dėl priverstinės ventiliacijos nebuvimo ir per didelio sandarumo kylančių problemų.

          • Statybų fizika: jei garų pralaidumas išorės sienoje mažesnis už vidaus sienos laidumą, tai „nekaupianti drėgmės“ ekovata ima kaupti drėgmę, gali pūt ir tt.
            Išorės sienoje reikėtų tą difuzinę uždėt. Ji pralieidžia garus, bet juk ne visiškai. O kas bus vidaus sienoje? Jei gipso kartonas, tai gal ok, jei tiesiog lentutės – tai blogai.
            Be to, ekovata tai pavojinga sveikatai medžiaga, manyčiau. Smulkinti žurnalai – tai tikrai nieko gero, mano manymu, ir tikrai geriau nuo atsitverti kažkuom. Tegul vėdinasi į išore (o ne į vidų) – gulės sausai ir ilgai.

          • Turiu pripažinti, kad man su fizika tikrai prastai, visgi manau kad nedėti plėvelės iš vidaus yra geresnis variantas nei dėti. O gipso plokštės rąstiniame name ir dar sodyboje, tai čia išvis blogiau nei blogai 🙂
            Dėl ekovatos ekologiškumo, tai manau smulkinti žurnalai tai čia ne pati blogiausia sudedamoji dalis, išvis, jei žurnalai ar knygos būtų tokie jau kenksmingi sveikatai, niekas jų seniai namie nelaikytų, galu gale ir tapetai ta pati ekovata tik kitu pavidalu. Žodžiu, tikiu kad “nenusitručysim”.

  3. Kiek atsimenu ekovata pati iš savęs nėra sandari, kaip ir mineralinė vata. Tai jei nebus bent jau vėjo izoliacinės plėvelės išorėje – vėjas koš kiaurai per šiltinimo sluoksnį ir tada per rąstų tarpus.

  4. Teisingas pasirinkimas šiltinant, bet plevėlę Jūsų vietoje būtinai dėčiau, ji ne tik, kad saugos eko vatą nuo drėgmės, galimų kenkėjų, vėjo, bet ir šiek tiek sumažins galimą sukritimo riziką. Nepagailėkite kelių šimtų e, ir dėkite gero gamintojo kokybišką plėvelę, jokiu būtų ne pigiausias iš prekybcentrių. Viduje įrengti garo barjerą su politeleno plėvele jau būtų gana rizikingas sprendimas, neturint geros ventiliacijos 🙂

  5. remdamasis asmenine patirtimi, siųlyčiau dėti garo izoliacija iš vidaus, o vėjo izoliacija dėti per atstumą nuo vatos, Nes apturėjau nekokią patirtį, kai šią žiemą pradėjau šildyti namą ir visa drėgmė per ne iki galo užsandarintą garo plėvelę sukeliavo ant difuzinės plėvelės ir niekas ten neišgaravo, o susikondensavę lašai ant plėvelės pradėjo varvėti. Ir pasidaryti bent jau paprasčiausią ventiliaciją, nes be jos tikrai pradės pelyti

    • Gal galite plačiau nupasakoti jūsų situaciją ir kodėl taip galėjo nutikti? Jūs šiltinot ekovata?
      Dėl ventiliacijos tai turime kaminą su dviem ventiliacinėm angom, viena voniai, kita – bendram kambariui, miegamuosiuose langai su orlaidėm, tai šiokia tokia ventiliacija bus. Vistik didžiausia rizika nusimato žiemą, kai atsiras didoki temperatūrų svyravimai.

Leave a Reply

Your email address will not be published.