TROBA

Pasibaigus žiemai, pirmas darbas mūsų sąraše buvo grindys. Jų mes be galo laukėm, nes atrodė, kad atsiradus grindims troboje vasarą iš esmės jau galima nakvoti. Ir iš tiesų, namo vidaus vaizdas pasikeitė neatpažystamai, tapo daug šviesiau, erdviau, o ir finišo tiesioji psichologiškai pasidarė daug arčiau.
Taigi – grindys. Kadangi iki šiol namuose turėjome paprasčiausią smėlį, tai iš pradžių reikėjo pagaminti polius lagėms. Meistras sugalvojo daryt tokius gan ilgus pamatėlius, su 50 cm įgilintais poliais. Tiesą sakant, nežinau kodėl ne tiesiog tradicinius polius, gal dėl papildomo stabilumo?! Šiaip ar taip, vaizdas pabaigus darbus buvo toks:

Grindų šiltinimui pasirinkome keramzitą. Šį pasirinkimą lėmė ne tik jo šiluminės savybės bei nedidelė kaina (sunaudoti 6 kubai po 10 eur), bet ir faktas, kad jį mažiausiai mėgsta pelės. Tiesa, pamatas per visą perimetrą papildomai apšiltintas 5 cm polistirolu, tai pelytėms turbūt bus ką veikt vistiek. Taigi, sudėjus lages, keramzitu buvo užpildyta praktiškai visa ertmė iki būsimų grindų lygio (vidutiniškai nuo 15 iki 20 cm), paliekant apie 1 cm tarpą ventiliacijai. Tam, kad užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją, lagėse net buvo iškalti tarpeliai. (sako, tai apsaugo grindų lentas nuo bet kokio neigiamo poveikio, taigi, patikėsim).

Grindų dangos pasirinkimas šiuo atveju buvo visiškai paprastas ir aiškus nuo pat pradžių – pušinės grindinės lentos. Taip, pušis minkšta mediena, bet man tokios grindys tai pats sodybiškiausias įmanomas variantas. Tiesa, norėjau plačių lentų nukantuotais kraštais (su grioveliais), bet deja, nepavyko rast ne už ąžuolo kainą, taigi teko pasitenkint tradiciniu variantu. Beje, pasirinktos lentos tikrai neblogos – 35 mm, A klasės šiaurinė pušis. Ir štai mūsų grindys name:

Na, o čia jau nulakuotos grindys. Lakavome pusiau matiniu Ronseal laku, kuris skirtas minkštoms grindims. Tepėme 4 sluoksnius, tai manau laikys visai gerai.

Dar reiktų paminėti, kad betonuojant polius, buvo išbetonuotos ir vonios grindys, taigi, reikalai juda į priekį.

Rąstinio namo šiltinimas mano nuomone yra specifinis ir atsakingas reikalas, nes neteisingai atlikus darbus namą paprasčiausiai galima supūdyti. Todėl kalbant apie šiltinimo medžiagų pasirinkimą, jis nėra gan platus – ekovata. Ekovata geriausiai priglunda prie nelygių rąstų sienos ir pilnai jį užsandarina. Dar vienas privalumas, kuriuo tikrai norėčiau tikėti – ji kvėpuoja ir nekaupia drėgmės savyje bei nekondensuoja jos ant rąstų.

Bene sudėtingiausias darbas norint apšiltint sienas, tai karkaso įrengimas. Kadangi namas senas ir sienos nėra tiesios ir simetriškos nei vertikaliai, nei horizontaliai, todėl būtent karkasas visus šituos “netobulumus” maksimaliai atitaiso. Pagal teorinį planą mūsų sienos turėjo būti šiltinamos 10 cm storio sluoksniu, todėl karkasas buvo gaminamas iš 5 cm brūselių montuojant juos pirma horizontaliai, po to vertikaliai. Šis “tinklas” reikalingas norint užpūsti ekovatą šlapiuoju būdu, kad ji neslinktų žemyn ir geriau prikibtų. Kadangi, kaip minėjau, namas visas kreivas, tai 10 cm storio sluoksnis ir gavosi tik teorinis, nes vienam namo gale realiai išgavome 15-20 cm storį, o kitame tik 5… Dar tame, plonąjame namo gale galinė siena tokia kreiva vertikaliai, kad karkasą viršuje palikus vos 3 cm, apačioje susidarė tie patys 15 cm. Norėdami suvienodinti pastato sienų šiltinamojo sluoksnio storį, mes tą galą namo apšiltinome ir iš vidaus. Būtent ten yra miegamieji kambariai, tai papildomas sandarumas manau tik į naudą. Na, o svetainė liko apšiltinta tik iš išorės, nes ten, kaip minėjau; turime 15 cm storio sluoksnį išorėje tai manau bus pakankama.
Štai kaip atrodė mūsų namas su karkasu, kuris buvo sumontuotas dar praeitą rudenį:
Na, o kai viskas paruošta, tai pats šiltinimo procesas vienas džiaugsmas. Paskambinau firmai “Ekorema”, jau po dviejų dienų atvažiavo ir per pusdienį namas buvo apšiltintas. Namas dabar jau atrodo visai kitaip, šilumos sandarumo vasarą dar nelabai galime patikrinti, bet garso izoliacija tai pasikeitė neįtikėtinai.

Tiesa, 100 kv. sienų šiltinimas 15 cm vidutiniu sluoksniu mums kainavo 850 eur, įskaitant medžiagas, darbą ir transporto išlaidas.
Dabar beliko apkalt namo išorę dailylentėm (plėvelių jokių nedėsim), dar kelios smulkmenos ir mano dideliam džiaugsmui namo išorė bus BAIGTA!

Laiptai į palėpę buvo vienas iš tokių galvosūkių, dėl kurio svarstyta ir persigalvota buvo po n kartų, ir vis negalėjome priimti galutinio sprendimo. Bėda ta, kad laiptai tiesiog netelpa. Kadangi 2 a. nebuvo planuojamas nuolatiniam gyvenimui, o tik apnakvydinti svečius vasarą, nesinorėjo aukoti kažkokios pagarbios vietos laiptams nei svetainėje, nei juo labiau miegamuosiuose. Pradinis variantas buvo įkomponuoti siaurus ir stačius laiptus koridoriuje, aukojant vienintelę normalią vietą drabužių ir ūkinių daiktų spintai. Vėliau prasidėjo įvairių ekspertų patarimai “iš šalies”, tokie kaip “laiptai ten niekaip netelpa”, “geriau kopėčios nei statūs laiptai”. Žodžiu, netelpa ir nepatogu. Tuomet svarstėm palėpinius išskleidžiamus laiptus, kurie vėl gi netilpo koridoriuj, būtų reikėję juos montuot svetainėj. Vėl pasipylė tokie patarimai, kaip nepatogu, nepatvaru, o, “stacionarūs laiptai tai rimtas reikalas”. Tai taip ir mėtėmės. Dar svarstėm normalius laiptus svetainėj, plėsti koridorių aukojant vieną mažą miegamąjį 1 a, tačiau nebebuvo noro taip mėtytis ir pradėt blaškytis keičiant projektą vidury statybų proceso. Todėl nusprendėm laikytis savo pirminio plano – gan siauri ir statūs, stacionarūs laiptai koridoriuje. Na ir ką, rezultatas visai manau pasiteisino, maksimaliai perstūmus durų angas, įtilpo ganėtinai padorūs laiptai.
Anyta mums pagelbėjo su laiptų projektu ir įvairiais paskaičiavimais, siekiant išgauti maksimalaus patogumo, meistras irgi turi nemažai patirties su laiptais, o ir labai mėgsta šį darbą, todėl mums laiptų gamyba ilgai neužtruko – per kelias savaites laiptai buvo ir pagaminti. Gaminta viskas iš mūsų turimos medienos, pakopos iš 5 cm storio džiovintų, klijuotų lentų. Laiptų plotis – 70 cm, su užsisukimu apačioje. Pakopos aukštis darytas 21 cm, plotis – 24 cm. Tiesa, laiptai nėra iki galo išbaigti, dar juos reikės nulakuoti ir pagaminti turėklus, bet bendras vaizdas matyti jau dabar.

Po ilgų ir be galo nemalonių griovimo – ardymo – šiukšlių kuopimo darbų, pagaliau atėjo eilė statyboms. Šio etapo metu iškart buvo atliekami tokie darbai: namo pakėlimas per du rąstus, naujų balkių montavimas, karkaso prieangiui (gonkui) įrengimas, kamino mūrijimas, na, ir žinoma, gegnės, grebėstai ir stogo danga.

Kamino mūrijimui pasirinkome pigesnį Schiedel variantą, lenkų- čekų produktą, modulinį Zapel su dviem ventiliacinėm angom. Kiek teko domėtis internete, jokios blogos informacijos nepavyko rasti, o atsižvelgiant į faktą, kad kaminas nebus naudojamas nuolat žiemos metu, nusprendėme rizikuoti ir pataupyti. Kaina jo pasirodė labai gera (visas komplektas kainavo 400 eur), kol kas jokių priekaištų kokybei neturime, broko ar didelių trūkumų neišlindo. Savo paskirtį atlieka, žiurėsim kaip bus ateityje, bet manau ir tikiuosi viskas bus ok.

Gonko ir stogo montavimo eigą galime matyti iš foto. Statybos eigoje padiskutavę su mūsų meistru, nusprendėme šiek tiek “papuošti” mūsų namuką. Buvo išraižytos kolonos bei gegnės, kurios liks atidengtos. Tokiu atveju net galima sakyt pataupėme medienos, nes namo kraštuose grebėstai atliks ir stogo pakalimo funkciją. 🙂

Visą pastogę dažome baltai. Pakalimams, kaip ir beje visam namui, dažyti nusprendėme rinktis ne dažus, o dažyvę. Balta gavosi ne tokia “rėkianti”, matosi medžio faktūra. Kol kas rezultatu esu tikrai patenkinta. Ta pačia balta dažyve nudažėme ir gonko kolonas bei lubas. Dar dvejoju dėl turėklų spalvos, nesinori persistengt su baltos spalvos akcentais, tai greičiausiai jie bus dažyti fasado spalva. Gonko grindims iš pradžių lyg ir galvojau pirkt maumedį, bet po to pasitarę nusprendėme daryt iš 5 cm storio pušinių lentų, kurias pavasarį nualyvuosime. Visi šitie darbai buvo atlikti iš mūsų susipjautos medienos. Pagal pirminį planą jos turėjo užtekt ir skliautams užkalt, bet palikome dalį lentų mūsų tvarto stogo remontui, todėl skliautams dasipirkau 3 kūbus viengubo pjovimo  3 m ilgio lentų iš kaimyno, iš kurių auksarankis Vygis išdrožė štai tokias dailylentes. Tokiomis “rankų darbo” dailylentėmis apkalsime ir visą namą.

Stogo dangą pasirinkome Borga, trapecinę matinio grafito. Nors šis profilis ir vienas pigiausių asortimente, bet vaizdas man labai patinka. Buvome nusižiūrėję ją iš anksto, o kai prireikė, tai dar ir akciją 20 proc paskelbė, nudžiugino tikrai.

O dabar šiek tiek apie finansus:

Kaminas – 400 eur;
Stogo danga – 1600 eur;
Viengubo pjovimo lentos – 360 eur;
Dažai – 130 eur;
Difuzinė plėvelė – 80 eur;
Vinys, šlifavimo popierius ir kt. smulkmenos – apie 250 eur;
Darbas – 2000 eur.

Viso stogo kaina be šiltinimo, gonkas ir skliautai mums gavosi beveik 5000 eur + mūsų susipjauta ir pilnai sunaudota mediena (dar 1600 eur).

Kadangi namą renovuojame iš pagrindų, tai ir išplanavimą prisitaikėme pagal savo poreikius. Vietoje tradicinės trobos su prieangiu, kamara ir krūva pereinamų kambarėlių susiplanavome poilsio zoną, bendrąją gyvenamąją erdvę ir san mazgą. Nors namuko plotas nėra labai didelis, apie 70 kv.m., manau sutilpo viskas, ko mums reikia:

Tam, kad įgyvendintume savo planus, turėjome atsisakyti pečių, kurių palyginti nedidelėje erdvėje, buvo net du, vienas šalia kito – didelis duonkepis, ir pečius su virykle. Nors abu dar veikė puikiai, o sodyboje turėt autentišką duonkepį atrodė labai viliojanti mintis, vistik nusprendžiau blaiviu protu įvertinti faktą, kad naudosiu aš jį gal tik porą kartų per metus, ir dėl to aukoti visą namuko funkcionalumą neverta. Neįsipaišė į mūsų projektą ir pečius, ypač įvertinant mano didelį norą turėt sodyboje židinį. O tam, kad turėtume galimybę gaminti maistą ant ugnies, pečių su virykle statysime lauke, pavėsinėje. Taigi, turėsime nedidelę lauko virtuvę, kur gaminti gryname ore galima visus metus.

Vienas didžiausių galvosūkių projektuojant namą buvo terasa. Ten, kur terasai idealiausia vieta – miegamieji kambariai, o toj vietoj kur gyvenamasis kambarys – amžina saulė, reiktų daryt kažkokią rimtesnę pastogę, bet ji labai nesiderino su mūsų tradicinio namo architektūra. Po labai ilgų svarstymų nusprendėme terasos nedaryti išvis, vietoje to, pastatyti didesnį prieangį – gonką, kur būtų galimybė ryte atsisėsti išgerti kavos, o ilgiems pasisėdėjimams netoliese bus jau minėta pavėsinė.

Na, o kai viskas suplanuota, beliko tik paruošti namą statyboms. Koks tai darbas iškuopt  spalius ir šiukšles turbūt visi įsivaizduoja. Apskritai, beveik visas senasis namas buvo supjaustytas gabalais ir nuardytas.

Taigi, apibendrinant atlikti tokie darbai: išrinkti pečiai, nuardyta perdanga, nenešančios pertvaros, stogas, balkiai, nuplėšti kartonai nuo sienų ir išardytos grindys. Vienintelis dalykas kas mums beliko, tai sienos. Štai kaip atrodė mūsų namas “iš vidaus”, tiesa, nuotraukoje jau paruošti montavimui naujieji balkiai.

Galbūt kažkam kils klausimas kodėl tada negriovėm namo pilnai ir nestatėm naujo? Atsakysiu kad taip, svarstėm ir šį variantą, tačiau paskaičiavom, kad naujas namas tikrai nebūtų pigiau, kaip kad esu girdėjus daug tokių teiginių. Juk dabar turim karkasą, o statant namą reiktų šiuos rąstus išardyti ir vėl iš naujo pastatyti. Ir, žinoma, statant naujai jau reiktų daryt rimtus pamatus karkasui, galbūt pagalvot apie pasyvų, itin ekonomišką namą, taigi, išlaidos išaugtų žymiai. Kadangi tai nebus nuolat gyvenamas namas artimiausius 20 metų, tai mums pasirodė bereikalingos investicijos. Kita vertus, rąstinis namas natūralesnis, kvėpuojantis, todėl gamtoj labiau tinka (nors abejoju kad ekovata tą natūralumą išsaugo, bet tikėkime tuo). Šiaip rąstai dar neblogi, namo dydis irgi tinkamas, žodžiu, viską apsvarstę, palikome senąjį namą.