Šiemet atėjo tas laikas, kai pagaliau pasakiau sau, kad noriu daržo ir bent mažiuko šiltnamio. Nesu didelė daržininkė iš prigimties, bet noras turėt savo užaugintų daržovių mane nugalėjo. Taigi, atėjus žiemos sezonui pradėjau domėtis šiltnamiais. Vienas pagrindinių kriterijų renkantis, žinoma, buvo jo patvarumas, bet ne paskutinę vietą skyriau ir išvaizdai. Gražiausi man atrodo dvišlaičiai, tamsaus rėmo ir grūdinto stiklo šiltnamiai, būtent tokį svarsčiau labiausiai, bet jo kaina stipriai mane atkalbėjo nuo pasirinkimo. Vienus geriausių šiltnamių, mano žiniomis, siūlo Gardenis, tačiau jų kainos prasideda nuo 1000 eur, o tai, mano 3 pomidorų, kuriuos planuoju užauginti, savikainą pakelia iki kosminio lygio.
Dar vienas svarbus kriterijus renkantis buvo medžiagų kilmės šalis – nesinorėjo, nei kiniškų, nei rusiškų ar baltarusiškų prekių, todėl automatiškai teko atmesti didžiąją dalį rinkoje siūlomų pigiųjų šiltnamių. Taigi, apsistojau ties viduriu, ne pigiausiu, ne brangiausiu, gan populiariu lietuvių UAB “Gampre” siūlomu Sanus modeliu.
Visų pirma, prašoviau su užsakymo terminais. Interneto svetainėje buvo parašyta, kad standartiniai gaminiai pristatomi per 3-5 dienas, o gaminti pagal individualų užsakymą – per maždaug 4-5 savaites. Čia buvo mano klaida, nes buvau įsitikinusi, kad įmonėje, kuri gamina 5 dydžių šiltnamius ir stogines bei pavėsines, būtent šiltnamiai ir yra tie standartininiai gaminiai, tad su užsakymu labai neskubėjau ir užsakymą padariau kovo pabaigoje. Bet pasirodo klydau, standartiniais gaminiais jie turbūt laiko kokias virveles pomidorų parišimui, ar lašelinio laistymo vamzdelius, nes šiltnamis nėra standartinis gaminys ir jo man reiks laukt 5 savaites. Teko susitaikyt su savo klaida ir kantriai laukt užsakymo, kuris, beje, vėlavo dar papildomą savaitę, nes kaip sakė įmonės atstovė, laukė vėluojančių medžiagų.
Kai sulaukėm savojo šiltnamio, jo statybas pradėjome nuo pamato įrengimo. Kadangi numatyta šiltnamio vieta yra šiek tiek nuokalnėje, nusprendėme išsibetonuot pamatą per visą perimetrą, nors gamintojo teigimu, užtenka 4- 6 pamatinių blokelių, prie kurių šiltnamį galima pilnai pritvirtinti. Mano išsirinktas šiltnamis nėra didelis (2,20×2,90×2,15), tad tikėjomės jį pilnai susirinkti per dieną, deja, realybė pasirodė kitokia. Instrukcija renkančiam pirmą šiltnamį gyvenime tikrai nėra pakankamai aiški, kai kuriose vietose reikia pačiam išmastyt kuria puse kokį profilį sudėt, tad tas labai užima laiko. Keliose vietose teko šiltnamį išrinkt ir vėl iš naujo surinkt, nes padarėm (ar bent taip atrodė kad padarėm) klaidų. Iš tiesų jis pasirodė nesantis taip tiksliai išpjautas ir jo surinkimas nėra toks lengvas kaip reklamoje skelbė pardavėjai. Ir kampai nesusileido tiksliai, ir polikarbonato lakštus pasirodo reikia prisipjaut. Taip pat pritrūkome tarpinių, bet šioje vietoje problemą išsprendė operatyviai ir atsiuntė trūkstamų.
Pagrindine problema tapo stogo montavimas, nes trikampės detalės nesuėjo tiksliai ir tai mums kėlė klausimų ar tikrai viską gerai surinkom. Tuomet pradėjom matuot detales pagal parametrus ir štai netikėtai paaiškėja, kad šiltnamis yra ne 2,15 m kaip deklaruoja Gamprė, o tik 2,05 m aukščio skaičiuojant nuo pamato apačios iki kraigo viršaus. Nedelsiant susisiekiau su pardavėju, kas kaip ir kodėl taip yra, nes mums šiltnamio ir durų aukštis buvo tikrai svarbus kriterijus. Paaiškėjo, kad niekas niekada iš tiesų to šiltnamio nematavo, ir niekas iš klientų be manęs per 10 metų dėl to nesiskundė ir ‘ups’ mes atsiprašom kad suklydom. Deja, jie nepasijuto padarę kažkokio nusikaltimo ar didelės klaidos, pasakė atsiprašome, klaidą ištaisysime (ko, beje, bent kol kas nepadarė). O aš pasijutau apgauta ir smarkiai nusivylusi lietuviško verslo ypatumais ir aptarnavimu. Pats šiltnamis kaip ir nėra blogas iš tiesų, bet iš moralinės pusės daugiau niekada nebūsiu Gamprės klientė ir niekada šių šiltnamių nerekomenduosiu. Tai tiek.
Kalbant apie sienas, tai kol nebuvo nulupti kartonai, kažkiek tikėjaus kad pavyks palikt jas neapkaltas. Na, aišku parestauruoti, bet iš esmės išsaugoti tokią nelabai tvarkingą autentiką. Vistik atsisakėme tos minties ir ne todėl, kad rąstai būtų supuvę ar labai blogi, o tiesiog supratau, kad neturtingi kaimo žmonės nelabai rūpinosi grožiu viduje, todėl jei namas iš išorės ir atrodė gražiai tąšytų rąstų, tai viduje jie palikti belekokie – skirtingų storių ir su didžiausiais grioviais, kurie užpildyti kažkokiu molio – tinko mišiniu. Žodžiu, išorėje gražu, o viduje kaip gavosi. O gavosi “nelabai”, todėl nuspręsta apkalt. Ir šiaip jau greičiau, paprasčiau. Kad karkasas lyginant sienas nesigautų labai storas ir stipriai nemažintų patalpų, labiausiai atsikišusiose sienos vietose brūseliai buvo įfrezuoti į sieną. Na, o dailylentes pasirinkome dviejų rūšių – miegamiesiems ir tambūrui, vienas pigiausių 12 mm storio ir 11 cm pločio, o didžiąjam kambariui “kirsto rasto” tipo 17 mm storio ir 17 cm pločio lauko dailylentes. Platesnės atrodo nepalyginamai gražiau, bet mažiukuose kambariukuose ir pigios atlieka savo paskirtį.
Langai, mano nuomone, vienas puošniausių namo elementų, todėl tiek išorėje, tiek viduje jų apdailai skyrėme didelį dėmesį. Palangės pagamintos iš klijuotų 5 cm storio lentų, tų pačių, kaip ir laiptų pakopos. Angokraščių apdailai buvo panaudotos plačios svetainės dailylentės – nupjauti špuntai ir suklijuoti reikiamo pločio skydai, kurie vėliau prisukti prie karkaso. Na, ir fasadinėj pusėj prisukti apvadėliai, kurie galutinai
