Fasadas

Šio įrašo teko palaukti ilgiau nei tikėtasi iš pradžių – startavę birželio pradžioj, pabaigto fasado sulaukėme gruodžio vidury. Labai daug kantrybės ir nervų kainavęs sezonas. Bet mes ne apie tai…
Paruošę +- 10 cm storio karkasą, juo išlyginę sienas bei apipurškę ekovata, paklausę kitų blogerių patarimo, paklojome vėjo izoliacinę plėvelę. Toliau sekantis ir taip ilgai užtrukęs darbas buvo dailylenčių paruošimas ir sukalimas. Meistras pasisiūlė pagaminti dailylentes iš mūsų supjautos medienos, bet eigoje priblėso jo entuziazmas, todėl kiti darbai vyko daug sparčiau nei fasadas. Kažkaip sužavėjo mintis turėti tokias kaimiškai nelygias, rankų darbo lentas, kažkiek primenančias tašytą rąstą. Visgi daugybę kartų gailėjausi nenupirkusi lauko dailylenčių parduotuvėje, nes darbus galėjome pabaigti jau vasaros vidury. Kad ir kaip būtų, ilgai laukę pagaliau sulaukėm, o rezultatas tikrai džiuginantis. Dažymui pasirinkome nebrangią sendinto medžio spalvos dažyvę, kuria, esant norui, be vargo ir didelių paruošiamųjų darbų galima atnaujinti fasadą kas keleri metai. Tuo jau spėjome įsitikinti, nes tryse namuką nudažėme per 4 valandas.

Langų apvadams, pakalimams bei kitoms baltoms namo detalėms pasirinkome Tikkurila firmos dažyvę. Dažyvė man atrodo gražiai, balta spalva ne tokia ryški ir rėkianti, su švelniai persišviečiančia medžio faktūra.

O čia mūsų priangis – gonkas iš arčiau. Laiptai pagaminti iš nuo pamato likusių plokščių akmenų bei sodyboje rastų girnų. Nežinau kodėl, bet nuotraukose nepavyksta išgauti laiptų vaizdo, atrodo kaip akmenų ir betono kratinys, nors iš tiesų yra visai gražūs ir patogūs laiptai. Tiesa, kai išlyginsime sklypą, apatinė laiptų pakopa bus žemės lygyje, dalis laiptų atsidurs po žeme, tai vaizdas dar šiek tiek pasikeis. Na, o meistro pagaminti suolai itin džiugina širdį, nes sėdėti gonke neapsakomas malonumas. Jie nėra pagaminti kaip atskiras baldas, o integruoti į prieangio bei sienos konstrukciją. Tai itin didelis privalumas nuošalioje sodyboje, nes taip lengvai lauke atviroje vietoje stovinčių baldų neišsineši. Įdomu tai, kad vyresniosios kartos atstovai sutartinai tvirtino, kad suolams atlošas nereikalingas, nes juk galima atsiremti į turėklus, o šiaip kaimiškas suolas ir turi būti suolas. Tačiau aš niekaip nesuprantu kam aukoti pusę komforto tokioje lygioje vietoje, todėl mano prašymu bent vienam suolui atlošą pagamino, o kitas suolas paliktas be atlošo, vyresniems, tradicinių suolų gerbėjams sėdėti.

Vienintelė likusi nepabaigta fasado detalė, tai langinės. Ar jos bus ir kokios bus dar sprendžiame, todėl įrašas bus papildytas vėliau. Na ir dar keletas smulkmenų, kurių šiemet jau nebespėjome, kai kur reikia padažyti, kai kur vinukai dar styro, neįmontuoti šviestuvai, nenualyvuotos gonko grindys. Tai teks nuotraukas atnaujinti kitais metais, kai bendro vaizdo nedarkys betvarkė aplink, o ir orai ne tokie niūrūs nuotraukoms bus.
O apie pinigus šį kartą nekalbėsiu, nes šiuo atveju laikas turbūt buvo brangesnis.

 

 

5 Komentarai/(ų)

  1. Šaunuoliai! Labai viskas liuks! Labai gražu! Pas mus bus 2 gonkeliai – vienas uždaras, kitas atviras – susiliejantis su terasa. Su apdaila užtrukot, bet rezultatas neįtikėtinas. Čia reikia, kaip pavyzdinį projektą kaimuose platinti – kaip galima seną namuką prikelti antram gyvenimui!

    • Ačiū, smagu girdėt. Iš tiesų labai nesinorėjo perlenkti lazdos su puošyba ir perdėtu išdailinimu, tai kai kurie sprendimai eigoje vis kėlė abejonių. Na, bet rezultas gavosi toks ir mums visai patinka.

    • Siemet dar turbut nepavyks, bet kitais metais tai jau butinai 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.