Tomas | Pušų užuovėja

Internetas sodyboje miškuose – antra dalis

2024-09-30Tomas Leave a Comment

Ankščiau rašytame poste minėjau, jog radome šiokį tokį sprendimą greitesniam internetui, kuris leistų dirbti iš sodybos ir naudoti streamingo paslaugas. Tačiau šiais metais vykusi olimpiada pakeitė visą situaciją.

Taigi, kai tik prasidėdavo kažkokios svarbesnės varžybos, upladas tiesiog dingdavo. Tai rodė, kad boštas, prie kurio jungdavosi mano modemas, yra perkrautas.

Svarsčiau įvairius variantus: gal kitame pastate pastatyti kitą modemą su kito tiekėjo kortele, gal pirkti modema kuris priima dvi korteles ir gali persijunginėti automatiškai į tuo metu geresnį internetą turintį tiekėją. Tačiau po daug svartymų, nusprendžiau įsigyti “kosmines” technologijas, juolab jos pastaruoju metu mūsų regionui buvo atpigintos.

Po šio sprendimo liko išsirinkti kokį starlink planą ir įrangą užsisakyti.

Starlink turi kelis tipus planų: residential – pririšamas prie geo lokacijos ir jo naudoti kitose vietose negalima (galima keisti kažkiek kartų pačią lokacija sumokant mokestį), ROAM – galima naudoti betkur, Boat – skirtas naudoti vandens telkiniuose (jūrose ar vandenynuose). Kadangi po vandenynus ir jūras nesiruošiame plaukioti, klausimas likęs buvo tarp Roam ir residential. Roam būtų smagu turėti, bet tai tiesiog 2x kaina, o 100EUR/mėn. mokėti už internetą nekyla ranka.

Išsirinkus planą, žiūrime kokia įranga yra siūloma. Pasirinkimas iš dviejų variantų:

2nd gen

nesileisiu į daug techninių aprašų, bet ši lėkštė/antena yra motorizuota ir susikalibruoja pati pagal palydovus.

3rd gen

šios kartos lėkštė/antena yra nemotorizuota, šiektiek kompaktiškesnė.

Pagrindinis skirtumas tai 100eur tarp jų kainų. Tačiau man visada atrodo, jog naujausia karta gaus atnaujinimus ir tech palaikymą ilgiau nei praėjusi karta.

Tagi kelių mygtukų paspaudimu užsisakiau trečios kartos įrangą (349eur) ir residential planą (50eur/mėn.), jeigu ką – per mėnesį galima grąžinti.

Laukiau siuntinio ilgiau nei reikėjo, nes amerikiečiai sunkiai suprato mano adresą, bet po 3,5 savaitės pagaliau gavau savo starlink.

Tik išsipakavus, matosi, kad tai labai “user friendly” gaminys. Pajungiau viską laikinai ir per langą išmetęs laidą ėjau kalibruoti “lėkštės” į tą namo pusę į kurią galvojau montuoti įrangą, tačiau kalibracija parodė jog anteną reikia nukreipti visiškai į priešingą pusę.

Viską labai paprastai parodo aplikacijoje esantis skyrelis – alignment. Tiesiog sukioji anteną tol kol ji gražiai atsistoja į stačiakampį.

Po kalibracijos atlikau keletą greičio matavimų ir maloniai nustebęs pradėjau mąstyt kaip ir kur pritvirtinti anteną.

Kadangi visas interneto “mazgas” buvo padarytas antrojo aukšto tambure, o senoji antena buvo pritvirtinta iš rytinės pusės ant vėjalentės ir starlinką reikėjo nukreipti į rytus, nusprendžiau tvirtinti lėkštę senojo modemo vietoje. Yra mažas bet… Neturiu laikiklio, originalus starlink kainuoja apie 100eur ir jis yra itin nepatikimas. Užsikūriau internetus ir greitai susiradau 3D spausdinamo laikilio brėžinį. Įsigijau ASA spausdinimo medžiagos (atspariausia aplikai, iš jos spausdinamos detalės automobiliams) ir užkuriau senai nenaudotą Ender 3 printerį.

Galutinis variantas gavosi toks:

Ir po montavimo turime sodyboje puikų internetą ir labai nekokią architektūrinę raukšlę ant vėjalentės 🙂

Internetas namams sodyboje miškuose

2024-08-18Tomas 4 Comments

Sveiki,

Labai ilgai nerašiau, tačiau jau susikaupė nemažai informacijos apie mus ilgai kankinusį klausimą – interneto ryšį sodyboje.

Nuo pat sodybos pirkimo momento jau buvo aišku, jog telefono ryšio pas mus beveik nebus. Tam tikrose 1ha sklypo vietose galima pagauti vieną padalą, bet skambučio kokybė tiesiog apgailėtina.

Iš pradžių teko taikytis su esama situacija ir net į tai žiūrėjau kaip į pliusą – išvažiavau į sodybą ilsėtis ir mano poilsio jokie skambučiai nesutrukdys. Na ir čia ateina 2019 metai…

Nenorėdami leisti karantino miesto ribose persikraustėme į sodybą. Darbui iš namų buvo būtinas kuo geresnis internetas, nes viskas vyko konferenciniuose skambučiuose.

Reikėjo greitai spręsti problemą, nes prie lango padėtas telefonas su shared hotspot sugebėdavo išspausti tik max 2Mbps download ir 0,3Mbps upload.

Taigi užsisakiau išorinę anteną:

Ir panaudojau seniai turėtą Huawei B525 modemą/routerį.

Pritvirtinau anteną prie stogo krašto, pasukiojau ją, po kiekvieno pasukimo pamatuodamas greitį, ir galutiniame rezultate išspaudžiau max 10Mbps download ir 1,2Mbps upload.

Taip pragyvemome visą karantiną ir su šiokiais tokiais trikdžiais galėjome dirbti, bei žiūrėti Netflix.

Pasibaigus karantinui, atsirado sąvoka – hibridinis darbas. Pradėjau dirbti dalį darbo savaitės sodyboje, dalį ofise. Ofiso 500Mbps interneto greitis greitai pripatina prie gero ir sodyboje vos keli megabitai jau nebetenkino, o ypač blogai buvo su upload greičiais. Nuo tada pradėjau ieškoti būdų kaip man “pasidaryti” padorų internetą viduryje miško.

Gal iškart atsakysiu, kodėl svarbu ne tik gaunamų duomenų greitis bet ir išsiunčiamų. Kiekvieną kartą naršyklėje suvedus užklausą ar puslapio adresą yra išsiunčiami duomenys, jei tie duomanys keliauja ilgai iki reikiamų serverių, jums atrodo jog internetas labai lėtas, nors ir gaunamų duomenų greitis 30-300Mbps. Kita problema – skambučiai. Google meets, teams vaizdo skambučio metu, duomenys turi iškeliauti kuo greičiau, kitaip nebus sklandaus pokalbio ir pašnekovai jus girdės “žagsinčius” (pabandžiau aiškinti kuo labiau žmogiška kalba).

Dar mūsų telefonuose yra toks dalykas, kaip VoLTE (Voice over LTE) ir VoFI (Voice over WIFI). Dabartinis mūsų mobilusis telefonas, kai tik turi galimybę, renkasi skambinti per LTE (supaprastinus – mobilus internetas telefone), taip pat galima užstatyti, jog dingus mobiliam ryšiui, telefonas skambutį darytų naudodamasis namuse esamu WIFI. Bet kokiu atveju, čia reikalingi tiek gaunamų, tiek išsiunčiamų duomenų greičiai kokybiškam pokalbiui. Jei nebus išsiunčiamų duomenų (upload) greičio, pašnekovas Jūsų tiesiog negirdės arba per “žagsėjimą” nesupras.

Mobilieji telefonai arba LTE Routeriai veikia tokiu pačiu principu, jie jungiasi prie bazinės stoties (bokštai, retransliatoriai ir t.t. įvairiausiai juos liaudis vadina), kuri turi stipriausią signalą ir taip galime vygdyti skambučius arba naudotis internetu.

Taigi, kodėl mes visgi neturime interneto, arba jis itin prastas? Mūsų atveju, turime tris bazines stotis, kuriuos praktiškai vienodai (9-11km) nutolę nuo trobos. Prie viso šito – mes pilnai apsupti tankiu pušynu, lapuočių juosta ir esame nedidelėje dauboje.

Taigi prasidėjo mano saviedukacija tiesiog naršant internete ir ekperimentuojant. Pirmiausia man reikėjo sužinoti kaip veikia 4G (LTE) ryšys.

Priklausomai nuo tiekėjo, bet su keliomis išimtimis, visi jie naudoja tuos pačius dažnius.

4G dažniai: 800 MHz, 1800 MHz, 2100 MHz ir 2600 MHz. Šiuos dažnius modemuose rodys kaip Bands ir jie bus B20, B3, B1, B7 (telia dar kažkodėl savo 800MHz vadina B26 ar B28). Nuo čia gan paprasta, kuo didesnis dažnis, tuo daugiau duomenų galima išsiųsti per sekundę. Deja, bet kuo didesnis dažnis – tuo mažesnis jo sklidimo atstumas.

Dabar reikia sužinoti kur yra “bokštai”, kokius dažnius jie turi ir į kur nukreiptos jų sektorinės antenos. Tam puikiai galite pasinaudoti https://www.cellmapper.net/ įrankiu. Pirma, išsirenkame tiekėją, technologiją ir paliekam all bands:

poto išsirenkame vietovę, kurioje norime ieškotį bazinių stočių:

Štai ir radome bazinę/es Telia stotis Merkinėje ir aplink:

Paspaudus ant ikonėlių, galima sužinoti kur ir kokio dažnio sektorius yra nukreiptas bei preliminarų veikimo atstumą. Nebijokit, jei atstumas atrodys mažesnis ir sektorius Jūsų nesieks, vistiek ryšį galima pagauti, bet nebus stabilus ir ne toks greitas.

Idealiausiu atveju, norėtųsi pagauti B3 arba B1, bet jeigu esate nutolę toli nuo bazinės stoties, grečiausiai gaudysit tik B20. B20 yra 800MHz ir jis sklinda toliausiai, jo gebamas “pernešti” interneto greitis idealiomis salygomis iki 30Mbps. Esant įvairioms kliūtims (medžiai, reljefas, pastatai) greitis kris labai smarkiai ir galutiniame variante galite turėti ir pvz tik 2-6Mbps.

Bet juk šiais laikais norisi ir Netflix 4k formatu pažiūrėti ir olimpiadą. Tokie greičiai niekaip nesuteis kokybiško vaizdo, trasliacijos gali trūkinėti ir t.t.

Ką daryti? Naudoti MIMO kryptines išorines antenas, visakryptes antenas, kryptinę antena su modemu viduje ir paskutinis – visakryptę anteną su modemu viduje.

Apie kiekvieną atskirai:

MIMO (Multi input, multi output) kryptinė antena, grečiausiai pigiausias variantas, tačiau antenos kabelis smarkiai atsiliepia gaunamo signalo stiprumui – kuo ilgesnis kabelis, tuo didesni signalo nuostoliai. Tarkime įsigijote 16dBi anteną, ir naudojate 10m antenos kabelį iki modemo, galutiniame variante turite jau signalo stiprinima ne 16dBi, o jau tik 4dBi (dar priklauso nuo kabelio kokybės). Kita bėda, reikia antenos kryptį idealiai pataikyti į sektorinę anteną esančią bazinėje stotyje.

Visakryptė – nereikia taip preciziškai nukreipti į sektorių, kaip kryptinės, išlieka kabelio nuostoliai, na ir dėl to, jog gaudo signalą plačiu kampu, tuo pačiu pagauna ir nemažai signalo triukšmo. Nuo triukšmų kenčia signalo kokybė ir tuo pačiu interneto greitis.

Kryptinė su modemu viduje. Labai puikus variantas jeigu yra sąlygos nukreipti ją gan tiksliai į sektorių. Modemas ir antena viename nebeturi kabelio nuostolių, dažnu atveju turi modemą su dažnių agregacija (gali naudoti kelis dažnius vienu metu, dėl to interneto greitis bus žymiai didesnis. Pvz bazinė stotis turi B3, B1 ir B20, tai toks modemas naudos juos visus)

Visakryptė su modemu viduje. Realiai viskas tas pats kaip ir su kryptine, nebėra kabelio nuostolių. Tačiau atsiranda signalo triukšmai.

Taigi, išbandžiau visas, tikrai visas antenas. Bėgiojau su jomis po visą sklypą. Pasigaminau net kilnojamą 9m stulpą ir ant jo sukiojau kryptines antenas.

net išbandžiau signalo stiprinimą pritvirtinus anteną prie satelitinės lėkštės:

Deja, jokių stebuklų neišgavau, tiesiog trukdo miškas.

Kol kas ką geriausia atradau, tai tiesiog visakryptės antenos ir 16 CAT modemo kombinacija su dažnių agregacija. Kiek suprantu, antena sugaudo atspindžius ir kombinuodama dažnius duoda man 30-48Mbps download ir 1,5-4Mbps upload.

Kaip ir sakytumėte visai galima gyventi, dirbti ir vartoti video turinį. Viskas būtų gal ir neblogai, bet į sodybas savaitgaliais susirenka didelis kiekis žmonių, Merkinė pastaraisiais metais išpopuliarėjo kaip turistinė vieta ir deja, bet nuo žmonių (turimų įrenginių) kiekio apkraunama bazinė stotis. Apkrovus bazinę stotį krenta greitis, kaip pavyzdys olimpiada – kai tik svarbesnės varžybos, sodyboje interneto greitis 0,33Mbps download ir 2Mbps upload.

Taigi, mano paieškos tęsiasi. Paklausit, o kaip gi dėl Starlink? Apie visa tai kituose postuose.

P.S. Neapsigaukite su siūlomais 5G. Viskas gerai, jeigu jūs esate netoli bokšto ir sektorius 5G dažnio nukreiptas į jus, tačiau nutolusiose kaimo vietovėse 5G tik mitas, tiekėjai turi 780MHz dažnį, kurį vadina 5G, bet, aš kaip suprantu, jis skirtas tik tam, kad telefone užsidegtų ikonėlė 5G, bet greitis bus mažesnis nei 4G. Taigi junkit cellmapper ir žiūrėkite situaciją.

Išmanioji sodyba (smart house), kai biudžetas ribotas. (antra dalis)

2018-11-13Tomas 17 Comments

Kol pirmas aukštas nebuvo tinkamas apsistoti šaltuoju metų sezonu, nustūmiau išmaniųjų įrenginių bandymus į šoną. Dabar, kai jau atėjo ruduo, apėmė tinginystė išleidinėti visą vandens sistemą atgal į šulinį, nusprendžiau panirti į testavimus.

Praėjusiame poste, apie išmanumus sodyboje, paminėjau kelis kinietiškus prekės ženklus, iš jų bandymams pasirinkiau Xiaomi produkciją. Šiuo metu turime: tris led wifi lemputes,

du temperatūrinius daviklius,

du wifi rozečių kištukus,

dvi ip kameras

ir smart control hub’a.

Pradėsiu nuo lempučių. Viskas su jomis paprasta, išsipakuoji, įsuki į E24 lizdą ir lemputė jau veikia. Tam, kad ją paversti išmaniąja reikia penkis kartus įjungti ir išjungti kol ji pradeda pulsuojančiai šviesti. Tada atsisiųstoje aplikacijoje MI Home, pridedame įrenginį ir sekame instrukcijas kaip jį prijungti prie bendrojo tinklo. Kai jau viskas susijungia, galima lemputėms nustatinėti salygas pagal ką jos turėtų veikti. Pas mus viskas paprasta ir tiesiog nustatytas nakties laiko intervalas kada jos turi degti, nes lemputes naudojame lauko apšvietimui.

Su temperatūriniais davikliais, rozečių kištukais ir hub’u viskas panašiai, tik hubui ir kištukams reikės perėjimų į europietiškus lizdus. Sukišame į rozetes kištukus ir hub’a, pridedame šiuos įrenginius Mi Home aplikacijoje ir, sekdami instrukcijas ekrane juos suporuojame. Temperatūriniams davikliams rozečių nereikia, jie veikia nuo baterijų. Viskas būtų labai puiku, jei kiniečiai kažkodėl nebūtų sugalvoję jog sąlygų meniu bus kinietiškai, nors visa aplikacija yra angliškai.

Po kelių pirmyn ir atgal paspaudaliojimų išsiaiškinau kur kas ir paleidau salygas, jog nukritus temperatūrai iki 5 laipsnių įsijungtų rozetės kištukas į kurį įkištas elektrinis radiatorius. Pačius daviklius padėjau virtuvėje netoli vandentiekio vamzdžių, vonioje ties hidroforu ir boileriu. Dabar galiu matyti temperatūras ir drėgmės lygį aplikacijoje. Na, ir be klaidų neapsieita, virtuvės daviklį priklijavau per arti karšto vandens vamzdžio ir kai atsukamas vanduo, staiga pašoka “patalpos” temperatūra. Deja, bet šie įrenginiai be Smart Hub’o gali veikti, tačiau jiems negalima bus nurodyti sąlygų pagal kurias jie galėtų junginėtis.

Na, o dabar prie linksmiausios dalies – stebėjimo kameros. Pasirinkau Xiaomi Xiaofang “kūbelius”, kuriuos sudejus vieną ant kito galima išgauti labai labai platų stebėjimo kampą. Pati kamera filmuoja 1080p kokybe, turi judesio daviklį, bei naktinio matymo funkciją. Skamba tikrai gražiai, ypač kai jas galima iš kinijos atsisiųsti maždaug po 18-20eur.

Kaip visada viską sugadina Mi Home aplikacija. Kamera gali funkcionuoti kaip išmanusis įrenginys tik per Kinijos serverius, todėl Mi Home aplikacijoje reikia perstatyti lokaciją į China mainland. To pasekoje, atsiranda smarkiai pastebimas lag’as, tiek ties tiesiogine transliacija, tiek su notificationais apie judesį. Kitas minusas, jog kamera nors ir turi judesio daviklį, tačiau negalima jo sujungti su Smart Hub’u ir įjungti sirenos. Atmetus šiuos minusus, kamera veikia gerai, filmuoja į micro sd kortelę bei Mi Cloudą, o suveikus judesio davikliui atsiunčia pranešimą į telefoną su 14 sec video ir tą patį video išsiuncia email’u.

Pats Smart hub’as turi daugiau funkcijų, nei tiesiog veikti kaip kitų įrenginių “routeriu”. Šį įrenginį galima naudoti kaip radiją, tačiau tik kiniškoms stotims, galima kažkur palikti įjungtą kaip naktinę lemputę, bei suporavus su Xiaomi mygtuku naudoti kaip durų skambutį.

Jeigu ne tie aplikacijos minusai, būčiau pilnai patenkintas šios sistemėlės veikimu. Patys įrengiai yra kokybiški ir iš dizaino pusės labai mieli, kaina tikrai patraukli.

Vandentiekis sodyboje (antra dalis)

2017-10-21Tomas 19 Comments

Po paskutiniojo posto praėjo daug laiko, todėl nusistovėjus visoms emocijoms, galima aprašyti kaip viskas buvo. Kaip viename komentare jau minėjau, visos problemos iš šulinio pusės su vandens grįžimu atgal į adatą, buvo susiję su persukta plastikine jungtimi į atbulinį vožtuvą. Susikaupusios plastikinės drožlės palindo po vožtuvu ir neleido jam tvarkingai užsidaryti. Sprendimas buvo paprastas – įsukau naują vožtuvą, o į jį pajungiau vamzdį per varinę užveržiamą jungtį.

Išsprendus šia bėdą, atėjo laikas išsivedžioti vandentiekį trobos viduje. Pirma numatėme vietą, kur turėtų kabėti boileris ir išsiplėtimo bakas – ten bus visas vandentiekio mazgas. Pasikabinau išsiplėtimo baką ant sienos ir nuo jo pradėjau spręsti, kaip bus viskas pajungta.

Norėjau, jog prieš hidroforo išsiplėtimo baką stovėtų vandens filtras, nes tikrai iš adatos užkels vandens su smukiu smėliuku bent pirmus kelis mėnesius intensyvaus vandens naudojimo. Tam, kad patogiai galima būtų pasikeisti filtrą neišleidžiant viso vandens iš sistemos, teko įdėti dvi sklendes – prieš filtrą ir už jo.

Kitas gan sunkus apsisprendimas buvo medžiagos, skirtos vidaus vandentiekiui – kokias ir iš kur pirkti. Prisiskaitęs įvairių forumų nusprendžiau nepasitikėti “Senuku” vežamų medžiagų kokybe ir viską pirkti iš specializuotos parduotuvės. Kitas sunkus žingsnis buvo sumąstyti kokio tipo jungtimis jungti vamzdžius. Iš pradžių galvojau viską daryti užveržiamomis jungtimis, atseit pats nemokėsiu užpresuot, neturiu preso, o su raktu užveržti jungtį nebus tikrai sunku. Deja, pasikonsultavęs su “Celsis” vadybininkais, sužinojau, kad tas užveržiamas jungtis po sumontavimo teks dar keletą kartų daveržinėti kol jos nustos leisti ar “rasoti”. Taigi nuspręsta – naudojamas bus daugiasluoksnis vamzdis bei presuojamos jungtys iš Celsio. Patarimas: jeigu perkate kažkiokio gamintojo vamzdį, tai būtinai reikia naudoti to paties gamintojo jungtis.

Preso antgalių tipas priklauso nuo jungčių. Yra daug tų tipų, bet atrodo populiariausi yra TH, U ir B.

Senukai nuomoja TH, na, bent jau man jie taip sakė. Kadangi Celsyje pirktos jungtys gali presuotis ir su TH ir su U, problema kaip ir išspręsta.

Tam, kad gerai ir gražiai į jungtis sulystu vamzdžiai, reikia specialių žirklių ir kalibravimo įrankio. Realiai tas kalibravimo įrankis tai kūgis, kuris padeda po nukirpimo atstatyti vamzdžio formą. Visą šį komplektą nusipirkau pigų už keletą eurų ir visiškai pasiteisino.

O toliau visa darbų eiga paprasta: matuoji, atsivynioji, kerpi, kalibruoji, stumi į jungtį kol pamatai vamzdžio galus per jungties langelius ir presuoji. Taip visą vandentiekį (penkis taškus) išsivedžiojau per kokias keturias valandas.

Po išvedžiojimo sujungiau į vieną sistemą karštą ir šaltą liniją, susukau akles į prietaisines jungtis, paleidau 3,5bar slėgį ir palikau savaitei. Mano didelei nuostabai, neleido nei viena jungtis. Po šių testų, apvilkau dar vamzdžius į pašiltinimą ir pritvirtinau prie sienų.
Dabar jau liko tik pasijungti boilerį ir visus prietaisus.

Lengva samata:
Adata – 130EUR
Siurblys – 230 EUR
Reikiamos jungtys pajungti siurblį ir filtrą – 70EUR
Vidaus vamzdžiai ir jungtys – 170 EUR
Žirklės ir kalibravimo komplektas – 7 EUR
Preso nuoma parai – 6 ar 8 EUR

plugins

Elektros instaliacija trobos viduje

2017-10-10Tomas Leave a Comment

Rašėme jau apie grindis, vandentiekius, dalylentes, o pamiršome aprašyti elektros instaliaciją, kuri liko paslėpta po vidaus apdaila.

Kaip jau minėjome ankstesnėje temoje apie elektros įvadą, turime tik 4kW elektros pajėgumą. Buvo priimtas sprendimas išsivedžioti žymiai storesnius laidus negu reikia mūsų turimai elektros galiai. Pagrindinius kabelius naudonau KH05VV – 3×4. Manau daug kas sakys kam man tokie stori kabeliai, o gi tam, kad skaičiavau ant kiekvienos atšakos po du elektrinius radiatorius, arba pvz elektrinę orkaitę su kaitlente. Visos rozetės jungtos nuosekliai, o apšvietimui naudojau tokį patį tik jau 2,5 kabelį, jungiant jį nuo paskutinės rozetės atšakoje. Čia manau irgi susilauksiu nemažai komentarų, kodėl taip nusprendžiau viską sujungti. Paaiškinimas ganėtinai paprastas – išvengti paskirstymo dėžučių. Visus kabelius dar įvilkau į papildomą montažinį vamzdelį.

Automatukus pirkau pigius – Schneider, su mintim, jog keisiu juos visus tada, kai jau pasikelsim elektros galią. Pagrindinis automatas – C16A, į kambarius C10A, lauko apšvietimui – C6A, vonia pajungta per automatą su nuotėkio rėle C10A. Pačioje vonioje stovės dar vienas automatukas su nuotėkio rėle skirtas vandens siurblio valdymui ir boileriui.

Visos rozetės ir jungikliai bus naudojami Vilma XP500 serijos, nes tokias turime susimontave namuose, ir pakolkas per 7-nis metus jokių bėdų neturėjome.

Vandentiekis sodyboje (pirma dalis)

2017-07-04Tomas 23 Comments

Esame miestiečių šeima ir neįsivaizduojame poilsio sodyboje be elementariausių šių laikų patogumų, tokių kaip dušas, vanduo kriauklėje indams plauti ar vandens nuleidimas klozete. Todėl be jokių klausimų mums reikalingas vandentiekis.

Įsigijus sodybą, joje buvo šulinys. Gan keistoje vietoje, ant kalniuko ir labai negilus (7 rentiniai po 0,7m.), vandens jame šiek tiek daugiau nei per kibirą, o per praėjusių metų sausrą buvo likę gal per trečdalį. Pats vanduo neįtikėtinai drumstas ir purvinas – pasėmus vandens nesimato kibiro dugno. Esant tokiai situacijai yra keli variantai:

Gilinti šulinį (reikia gilintojų, rentinių ir pats niekaip nepasidaryčiau)
Gręžinys (būtų idealiausias variantas, bet kolkas lipa iš bet kokių mūsų biudžeto rėmų)
Mistika ir ginčais apipinta vandens adata, kitaip vadinama Abisinijos šuliniu, ar kažkaip panašiai (pigu ir galima pasidaryti pačiam).

Taigi priėmėm sprendimą – adata, o jeigu nepavyks – gręžinys. Žmona paskambino keliems adatų kalėjams, o jie užsiprašė 800EUR. Tačiau prisiskaitę šio straipsnio: http://petrasdargis.lt/rasiniai/adata-sulinyje-ne-100-euru#comment-4720, nusprendėme pamėginti sukalti adatą patys, juk jeigu nepavyks, nuostolis bus adatos kaina.

Pasiskambinau aš tam žymiajam tauragiškiui, jis už adatą (tris papildomus vamzdžius, movą kalimui ir atbulinį vožtuvą) paprašė 100eur. Viskas būtų idealu, jeigu siųstų visą tą komplektą į Vilnių, bet deja… Važiuoti iki Tauragės man nepasirodė viliojantis variantas, todėl užkūręs google paiešką, labai labai sunkiai atkapsčiau jaunuolį, kuris prekiauja vandens adatomis Alytuje (dabar jį lengviau rasti, nes pagaliau įdėjo skelbimą į populiaresnį skelbimų portalą). Dar ilgiau pagooglinus radau ir jo puslapį vandensadata.lt . Šis vyrukas už adatą 2″, papildomą vamzdį, movą kalimui, atbulinį vožtuvą, ir jungtį į siurblį paprašė 130eur. Man tiko, nes Alytus beveik pakeliui ir taip sutaupysiu vieną dieną kelionėms į kitą Lietuvos kraštą, be to vyrukas pasitaikė ypač paslaugus, paaiškino kaip kalti, kaip patikrinti ar geriantis gruntas ir t.t.

Prieš kalant nusprendėme išsiurbti visą esamą vandenį, tam kad ištraukti jame esančias šiukšles bei pabandyti išsiurbti jame esantį dumblą (dėl vandens drumstumo buvome įsitikinę, jog šulinio dugnas pilnas dumblo). Na, dumblo dugne neradome, o tik labai labai smulkų smėliuką, prasiurbėm su fekaliniu siurbliu visą dugną ir atėjo laikas kalimui.

Kalti padėjo žmonos brolis, jis drąsiai įsikabarojo į šulinį ir pradėjo bumbsėti per adatą su 5 kg kuvalda. Pirmieji 0,7m adatos suėjo į žemę be jokio vargo ir staiga – stop. Adata arba nejudėjo, arba judėjo žemyn po kokį 1cm į 10 smūgių.

Šulinyje tiesiog trūksta vietos padoriai užsimoti su kuvalda, todėl greitai išmąstėme kitą variantą – dedam ilgą gegnę ant adatos ir kalam per ją iš lauko. Adata vėl pajudėjo ir lindo gan sparčiai, tačiau medinė gegnė neilgai laikė ir nuo smūgių pradėjo skilti ir lūžti. Gegnę pakeitėme 15×15 statramščiu, tačiau adata vėl nustojo lįsti į žemę. Aš beveik įsitikinęs jog dėl to buvo kaltas statramstis, nes toks kiekis medienos tiesiog sugėrė smūgių energiją. Pripjovėm aplūžinėjusią gegnę, pastatėm ant adatos ir tęsėm darbus. Adatą sukalėm apie 1,7m. Pripylėme į ją vandens ir jis visai greitai susigerė, reiškia adata yra laidžiame sluoksnyje ir vandens turėtų būti.

Laikas pabandyti siurbti. Nusipirkau gan nepigų siurblį, kuris gali teoriškai siurbti iš 9m, užsukau ant adatos atbulinį vožtuvą, sujungiau viską plastikinėmis jungtimis, užpildžiau siurblį vandeniu ir įjungiau jį į elektros tinklą. Siurblys burzgia, aš laukiu… laukiu… palaukiu minutę, o vandens, deja, nėra. Bijodamas perkaitinti tuščią siurblį, traukiu jį iš rozetės ir skambinu paslaugiajam alytiškiui. Jis mane nuramina, jog čia viskas normalu, reikia kišti siurblio vandens padavimo vamzdį į kibirą su vandeniu, jei burbulai kyla, reiškia siurbimas vyksta ir visiškai normalu palaukti nuo 3 iki 10 minučių kol pasirodys vanduo.

Apsidžiaugiu, vėl užpildau siurblį ir laukiu… Pralaukiu 10 min. – vandens nėra, pralaukiu jau net 20 min. – vandens kaip nėra, taip nėra. Gera nuotaika greitai dingsta ir dar kartą skambinu adatos pardavėjui. Išsiklausinėjęs visos situacijos konstatuoja, jog vandens turi būti, o man reikėtu ieškoti nesandarumo sistemoje.

Jis buvo teisus, užsandarinau jungtį į siurblį bei atbulinį vožtuvą ir, po kokių dviejų minučių siurbimo, pasirodė vanduo. Sušoku pergalės šokį, stebiu bėgantį ir skaidrėjantį vandenį. Pažiūriu į šulinį, o jame mažėja vandens – adata siurbia vandenį iš paties šulinio, o ne iš žemės. Pasibaigus vandeniui, iš siurblio vanduo pradėjo bėgti pulsuojančiai, kas kokias 20 sek. po kelis litrus.

Atsidūrėme toje pačioje situacijoje nuo kurios ir pradėjome. Vienintelis greitas sprendimas šovęs į galvą – kalti adatą giliau. Su kaimyno ir mūsų gerojo meistro pagalba, sukalėm ją dar apie 0,7-0,8m. Sprendimas pasiteisino, šulinyje vanduo nedingo, o iš siurblio bėgo dar skaidresnis vanduo. Atėjo laikas pakabinti siurblį šulinyje, viską sujungti ir tęsti darbus prie vandentiekio trobos viduje. Prieš pajungdamas vamzdį į hidroforą sugalvojau patikrinti ar viskas gerai ir ar užkelia vandenį iki trobos.

Taip, užkelia, bet išjungus siurblį, visas vanduo gražiai grįžta i adatą. Kažkokiu mistiniu būdu atbulinis vožtuvas nebeatlieka savo paskirties.

Laukite tęsinio…

Išmanioji sodyba (smart house), kai biudžetas ribotas.

2017-01-09Tomas 16 Comments

Viena iš mano svajonių, turint sodybą – galimybė joje leisti savaitgalius žiemą. Deja, yra vienas minusas – šildymas. Mes nesame numatę statyti jokių katilų, nes iš jų prasmės didelės nėra. Dujos iki sodybos neatvestos, ir net nežinau ar tai būtų įmanoma, o kieto kuro katilas reikalauja bent minimalios priežiūros jį papildant kas pora dienų. Lieka keli variantai: oras – oras arba elektra. Oras – oras, savo burzgiančiomis dėžėmis pastato išorėje, labai bjauroja visą sodybos vaizdą, bei kelia triukšmą. Visą savaitę šildyti namą elektra tik tam, kad savaitgalį galima būtų atvažiuoti, atrodo neekonomiška. Reikėtų kažkokios sistemos, kuri mums pašildytų sodybą prieš atvažiuojant ir palaikytų +1 C viduje visą likusį laiką.

Šiam reikalui prieš kelis metus nusipirkau Arduino mega kontrolerį, daug rėlių bei modulių. Deja, dėl laiko stokos ir šiek tiek tinginystės, projektas “pasigamink valdymą pats” buvo užmestas ant lentynos neribotam laikui.

Bėgant metams ir pingant technologijoms, atsirado nemažai įperkamų namų automatizacijos įrenginių. Pradėjau smarkiai domėtis ir rinktis iš keleto variantų.

Pirmasis – NEST (https://nest.com/). Tikrai nuostabaus dizaino įrenginiai, kuo puikiausiai veikiantys su Philips hue lemputėmis bei kitais išmaniais įrenginiais. Turi tiek vidaus, tiek laukui skirtas stebėjimo kameras, kurios filmuotą medžiagą saugo į “debesis”.

Tik, kaip visada, visas gerumas baigiasi ties kainomis. Vien lauko kamera – 199 doleriai, 10 dienų video istorija debesyse dar 100 dolerių į metus. Išmanus termostatas – 250 dolerių, dūmų detektorius – 99 doleriai…

Pradėjus viską komplektuotis, greitai atšoko fantazija šiam brandui, tokios sumos nenorėčiau išleisti netgi mūsų namui Vilniuje.

Tada pradėjau ieškoti kiniečių gaminamų analogų.

Todėl antrasis svartymas buvo Broadlink (https://www.dealonthings.com/search?q=broadlink). Jie turi viską ko reikia: wifi kontroliuojamus rozečių adapterius, įmontuojamus į sieną šviesos jungiklius (sutaupoma ant lempučių, nes galima naudoti betkokias), centrinį kontrolerį, temperatūrinius ir šviesos daviklius, kažkokią minimalią saugos sistemėlę su web kameromis. Net aplikacija ir ta yra daugiakalbė, o kaina tikrai labai labai labai patraukli. Tik yra keli “bet”.

Pats dizainas ir medžiagos iš kurių šie įrenginiai gaminami tikrai kiniški.
Paskaičius daug forumų bei apžvalgų, paaiškėjo, kad daug šio gamintojo įrenginių mėgsta gesti.

Trečiasis svarstymas – Orvibo ZigBee (http://www.banggood.com/search/orvibo.html?p=FZ01141305243201503Q). Šis brandas turi viską ko man reikėtų, darant kontroliuojamą sodybą per išmanųjį telefoną. Prie dizaino padirbėta, medžiagos gan kokybiškos ir kaina tikrai gera.

Tačiau prieš metus ar pusantrų į rinką su ganėtinai kokybiška ir labai įkandama veiksmo kamera ir išmaniaisiais telefonais įsiveržęs gamintojas, mane tikrai nustebino. Esu nusipirkęs jų kamerą ir ji manęs nei karto nepavedė. O čia, staiga, jie pradeda gaminti įrenginius, kurie padeda namus padaryti šiek tiek išmanesniais.

Ketvirtas svartymas – Xiaomi (http://www.gearbest.com/alarm-systems/pp_600096.html?wid=21). Vienas didžiausių privalumų, jog kai kuriuos įrenginius galima naudoti be centrinio valdiklio. Tarkime, jeigu noriu valdyti tik rozetes, tai nusiperku wifi kištukus (https://www.dealonthings.com/products/xiaomi-smart-socket-plug-eu-us-uk-au), atsisiunčiu aplikaciją ir štai galiu junginėti prietaisus įkištus į rozetes iš bet kurios pasaulio vietos.

IP kamerų pasirinkimas irgi neblogas. Yra maži kubai, filmuojantys full HD formatu, turintys judesio bei garso daviklius, galintys filmuoti tamsoje. (https://www.dealonthings.com/products/xiaomi-smart-ip-camera-9m-1080p-f2-0), o sudėjus dvi į vieną, galima gauti labai didelį filmavimo kampą. Vienintelis minusas – negali filmuoti į debesis.

Kita kamera – Xiaomi Xiaoyi Smart (http://www.banggood.com/Original-Xiaomi-Xiaoyi-Ants-Night-Vision-720P-Smart-Wireless-Webcam-Security-IP-Camera-p-983655.html?p=FZ01141305243201503Q). Visos funkcijos tos pačios kaip ir “kubiukų”, tik filmavimo kokybė 720P, bet užtat gali daryti atsargines kopijas į kietajį diską prijungtą prie routerio ir papildomai išsiųsti kopiją į debesį. Suveikus bet kuriam iš jos daviklių, ateina pranešimas į telefoną, bei kartu ir video ištrauka automatiškai išsaugoma telefone.

Dar viena kamera – Xiaomi Xiaoyi Smart 2 (http://www.gearbest.com/ip-cameras/pp_340801.html?wid=11). praktiškai viskas tas pats kaip ir pirmosios kartos, tik stabilesnė elektronika ir programinė įranga, bei filmuoja 1080P raiška.

Na ir trečioji, turinti galimybę sukiotis 360 laipsnių (http://www.gearbest.com/ip-cameras/pp_356786.html?wid=21), tačiau manęs šis variantas nedomina.

Langų ir durų davikliai (http://www.gearbest.com/ip-cameras/pp_356786.html?wid=21?p=FZ01141305243201503Q), klijuojami, o baterijos teoriškai turėtų užtekti 2-3 metams. Aišku, mums reikės tik vieno komplekto ant įėjimo durų, o kambariuose bus išdėlioti judesio davikliai (http://www.gearbest.com/smart-light-bulb/pp_257678.html?wid=21). Elektriniai radiatoriai bus pajungti per wifi kištukus (http://www.gearbest.com/living-appliances/pp_344666.html?wid=21), o viskas į vieną sistemą bus sujungta per centrinį valdymo blokelį (http://www.banggood.com/Original-Xiaomi-Upgrade-Smart-Home-WiFi-Remote-Control-Multi-functional-Gateway-p-1047282.html?rmmds=detail-left-hotproducts?p=FZ01141305243201503Q) bei temperatūrinius daviklius kiekviename kambaryje (http://www.banggood.com/New-Arrival-Original-Xiaomi-Mini-Smart-Home-Temperature-and-Humidity-Sensor-White-p-1046061.html?p=FZ01141305243201503Q).

Dar nežinau ar norėsiu valdyti apšvietimą per atstumą, bet yra ir tokia galimybė su wifi lemputėmis, deja, tinka tik jų gamybos (https://www.dealonthings.com/products/xiaomi-mi-yeelight-led-bulb-wifi) ir jokių Philips hue, kuriuos galima nusipirkti Lietuvoje, nepanaudosi.

Viskas atrodo neblogai ir netgi gerai, kai sužinojau, jog Xiaomi galima poruoti su įrenginais, pagamintais ant ZigBee sistemos. Skeptikams dėl gaisro sukėlėjų, jungiant elektrinius radiatorius per kištukus iš Kinijos, iškarto yra atsakymas – kištukai atlaiko 10A srovę, bei plastikas atlaiko temperatūras iki 750 laipsnių.

Na ir visą gėrį būtinai kažkas turi sugadinti. Deja, Xiaomi labai nesuka galvos savo produktus pritaikyti Europos sąlygoms. Centrinio modulio ir kištukų į lietuviškas rozetes be perėjimų neįkiši, nors į patį xiaomi kištuką galima įjungti įvairiausių šalių įrenginius. Antrasis minusas – aplikacijos. Ne visos jos išverstos į anglų kalbą, o jeigu jau išverstos, tai į chinglish. Išeitys yra kelios: naudotis tokiomis kokios yra, ieškoti per forumus kas jau yra pradėję versti, pačiam išsiversti apk arba laukti, kol pats gamintojas pagaliau išleis normalias aplikacijas.

Kolkas testavimui nusipirkau tik tris lemputes, bet manau kitą mėnesį nusipirksiu ir visą komplektą pasibandymui. Tada galėsiu daugiau parašyti apie šių įrenginių veikimą ir patikimumą.

Elektros įvadas, elektros skaitiklio iškėlimas ir kuriozai su “eso”.

2016-12-26Tomas Leave a Comment

Daugelyje senų trobų elektros įvadas ateidavo oro linija per stogą, tada per sieną, tiesiai į elektros skaitiklį. Kadangi buvo nuspręsta pilnai suremontuoti namą, tuo pačiu kelti elektros galią (deja šiuo metu tai yra neįmanoma, nes dabartinė linija yra netgi perkrauta ir turime tik 4kW), reikėjo keisti elektros instaliaciją, bei iškelti skaitiklį į lauką.

Atrodo kaip ir paprasta, tačiau viskas tampa nerealiai komplikuota, kai prireikia tureti reikalų su tokiom įmonėm kaip “eso”. Pirmiausia reikėjo persirašyti sutartį savo vardu. Pasiskambinus į elektros tinklus, primygtinai siūlė pateikti prašymą elektroniniu būdu ir atseit viskas bus sutvarkyta, dabar gerai neatsimenu, bet gal per tris ar penkias darbo dienas. Na kaip sakė, taip ir padarėm. Pateikėme visus reikiamus dokumentus elektroniniu būdu, beliko laukti kelias dienas, kol turėsim savo sutartį.

Palaukęs penkias dienas, pradėjau nerimauti… Po septynių dienų paskambinau į elektros tiklus pasiklausti, kas atsitiko, kodėl nesulaukiu savo dokumentų. Mergina kitoje ragelio pusėje kažko svarbiai paieškojusi apie 10min, praneša, jog reikės dar kelias dienas palaukti. Tenka su tuo susitaikyti ir palaukti dar keleta dienų.

Taip nieko nesulaukęs, vėl skambinu į elektros tinklus. Čia mergina labai pasimetusi, kažko labai svarbiai paieško apie 10min, ir praneša, kad kažkas nutiko su sistema, jie pasiaiškins ir su manimi susisieks patys. Dar po maždaug penkių dienų man trūko kantrybė ir susirinkęs visus dokumentus nuvažiuoju į “eso” aptarnavimo skyrių. Tuo momentu, kai ateina mano eilė prieiti prie aptarnaujančio langelio, suskamba telefonas ir džiaugsminga mergina man praneša, jog rado bėdą sistemoje ir mano sutartis bus paruošta per kelias dienas. Aš mandagiai jai padėkoju, ir pasirašau sutartį tą pačią dieną “eso” aptarnavimo skyriuje.

Taigi, jeigu kada norėsite tvarkytis dokumentus per “eso” elektroninę sistemą, negaiškite laiko ir važiuokite to daryti gyvai, nes jų sistema veikia pašto karvelių greičiu.

Antrasis etapas – iškelti skaitiklį į lauką ir padidinti elektros galią. Šie du dalykai labai susiję dėl kaštų. Jeigu skaitiklis yra pastato viduje, o elektros tinklai didina galią, pagal reikalavimus jie turi iškelti skaitiklį į lauką už savo lėšas.

Šį kartą net nesivarginu su elektronine sistema ir iškarto rašau prašymą gyvai. Vienas keistas dalykas, elektros tinklai, prieš rašant prašymą, negali pasakyti kiek aš maksimaliai galiu pasikelti galią, todėl turiu rašyti kiek aš jos norėsiu. Tada, jie daro projektą, skaičiuoja ir pateikia neigiamą atsakymą, jog aš negaliu pasidinti galios iki 10kW, nebent už 8500EUR atnaujinčiau liniją. Po to aš vėl nuvažiavęs turiu pateikti prašymą mažesnei galiai, ir vėl po projektų ruošimų ir skaičiavimų jie atsako, kad negali pakelti galios iki 8kW. Aš aišku parašiau dar vieną prašymą, po kurio sužinojau, kad ir 6kW mes negalime turėti. Nežinau kaip pas juos vyksta skaičiavimai, bet manau jau po pirmojo paskaičiavimo turėtų puikiai žinoti tos linijos maksimalų apkrovimą ir kiek maksimaliai aš galėčiau tikėtis galios. Taigi, po gero pusantro mėnesio tenka susitaikyti, kad visgi teks verstis su 4kW.

Šioje vietoje netenkame galimybės ir iškelti skaitiklį į lauką nemokamai. Nežinau kodėl, bet šį kartą nusprendžiu vėl pasinaudoti jų elektronine sistema. Čia iškarto susiduriu su problema – nauja sistema “manogilė”. Po begalės bandymų prisijungti, pavyksta tik po kelių dienų, tačiau prašymo pateikti taip ir negaliu, nes reikia prisegti varžų matavimo protokolą. Tik aš niekaip nesuprantu, kurioje vietoje aš turiu išsimatuoti varžą, jeigu aš prašau iškelti skaitiklį į lauką, bet nepajungti elektros į pastatą, nes ten nėra į kur jungti…

Skambinuosi konsultuotis į “eso”. Deja, ten dirbantis personalas, greičiausiai turi tik standartinių atsakymų atmintinę, nes į klausimą kur aš turėčiau pamatuoti varžą, jeigu esamas įvadas bus naikinamas ir man reikia tik skaitiklį iškelti ant stulpo, atsakymas buvo – įvade. Aš dar kartą pasitikslinu kokiame įvade, ir atsiliepusioji manęs paprašo palaukti, mat jai reikia pasitikslinti. Pralaukiu daugiau nei 10min, ir gaunu atsaktymą, kad turiu pasidaryti įvadą. Tada aš vėl tikslinuosi, kam tas įvadas dabar, jeigu aš nenoriu jungti elektros i pastatą, o man tik reikia, jog iškeltų skaitikli į lauką. Nejaugi man pakasti kabelį nuo stulpo iki pastato, ir išsikviesti super duper licenzijuotus specus, kad išmatuotų varžą kabelio, kuri yra užrašyta ant to pačio kabelio? Vėl po gerų 10-15min jos tikslinimosi, atsakymas – TAIP.

Nebeišsiplečiant apie tolimesnes apsurdo istorijas, po keleto savaičių, visgi elektros tiklai praneša, kad mums nereikės varžų matavimo protokolo ir skaitiklį jie iškels už 350EUR. Čia šiektiek palengvėjo, nors kabelį jau buvau pakasęs į 70-80cm gylį.

Tam, kad jie iškeltų man skaitiklį, turėjau pakabinti betkokią dežutę, ir joje idėti vieną elektros lizdą su automatuku.

Ačiū dievui, skaitiklio iškėlimas įvyko sklandžiai ir be jokių problemų per dvi dienas, nors pagal sutartį turėjo užtrukti iki 30 dienų. Įdomu kaip viskas vyks, kai reikės pasijungti elektrą į pastatus. Neseniai sužinojom dar vieną gerą žinią, jog “eso” matavosi elektros linijas, praeinančias pro mūsų sklypą, darys projektą ir ties pralaidžią naują požeminę liniją. Pagaliau nereikės sukti galvos, kaip šiais laikais įtilpti į 4kW.

Vyriškas augalas – apynys

2016-12-01Tomas 2 Comments

Prieš keletą metų, vienas mano draugas užsiminė, jog norėtu pabandyti pasigamint savo alaus namuose. Ši idėja sudomino ir mane. (Apie aludaryste namuose, manau parašysiu veliau, kai virimas vyks jau sodyboje.) Na, o šiais metais sumaniau įgyvendinti kitą savo mintį susijusią su aludaryste – užsiauginti savus kilmingus apynius. Čia norėčiau pabrėžti, jog per visa savo gyvenimą, esu išauginęs tik svogūno laiškus ant palangės, įmerkęs svoguną i stiklainį su vandeniu.

Pradžioje persiskaičiau kelis postus apie jų auginimą ir sodinimą:

https://tikrasalus.wordpress.com/category/apyniai/

http://apynio.blogspot.lt/2013/05/apyniu-dauginimas.html

Įgijus žinių iš blogų, peržiūrėjus daug amerikietiškų aludarystės vlog’u apie apynių sodinimą ir auginimą, atėjo laikas juos nusipirkti. Iš www.eickelmann.de/Hopfen-Shop/ nusipirkau po vieną “Opal”, “Aroma”, “Hersbrucker”, ir du “Magnum” ūglius. Atkeliavo jie gan greitai – per savaitę.

Rizika jog apyniai neišgyvens buvo didelė vien dėl to, kad juos reikia sodinti balandžio mėnesį, o ne birželio viduryje.

Taigi vieną ūglį (Aroma) pasodinau pas uošvius sode už pirties, nes ten puikiai įtręšta zemė, saulė praktiškai visą dieną ir puiki užuovėja. Vieną (Magnum) – namuose dideliame vazone,

o likusius (Magnum, Opal, Hersbrucker) pasodinau dzūkijoje sodyboje. Kaip ir reikėjo tikėtis, sode idealiose salygose pasodintas apynys labai greitai pradėjo vešėti ir kaip pirmiems metams, davė nebloga derlių spurgų.

“Magnum” pasodintas namuose, augo vangiai, greičiausiai dėl to, jog pasodinau i ermitaže pirktą žemę ir durpes. Patręšus betkokiomis trąšomis nusipirktomis Merkinės litagroje, jis kažkiek atsigavo ir išaugino kelis spurgus. Dabar jis žiemoja pas mane garaže.

Sodyboje sodinti “Hersbrucker” numirė per pirmas dvi savaites, “Magnum” – per tris, o Opal laikėsi iki rugsėjo vidurio, tačiau arba jie apsirgo, arba nušalo. Deja, bet pasidžiaugti apynių vijokliais sodyboje šiais metais nepasisekė, todėl bandysiu kitais metais sodinti jau balandžio mėnesį ir į gerai pritręštą žemę.

Kanalizacija

2016-11-28Tomas 1 Comment

Nusipirkus sodybą, joje nebuvo net lauko tualeto. Keltis naktimis ir eiti į lauką atlikti gamtinių reikalų, ypač lyjant lietui, yra nežmoniškas diskomfortas. Netgi tik pradėjus svajoti apie sodybą, mūsų vizija buvo, jog ji turi būti su pilnaverčiu vandentiekiu bei kanalizacija.

Biologinių valymo įrenginių, kaip Traidenis ar August, tikrai net nesvarstėme dėl jų kainos. Tada lieka du variantai, iš kurių galima rinktis – išsiurbiamą talpą arba septiką.

Išsiurbiama talpa yra ganėtinai nepatogi, nes ją tektų išsiurbinėti vos ne kartą į mėnesį.

Septikas, manau optimaliausias variantas.

(paveikslėliai asociaciniai, rasti internete. Gavę pretenziją dėl jų naudojimo, iškarto jį išimsime.)

Grubiai tariant, tai ta pati išsiurbiama talpa, tik su papildomu infiltraciniu šulinėliu. Pirminėje talpoje sunkiosios ir tirštosios dalys sėda į dugną, riebiosios ir lengvesnės plūduriuoja paviršiuje, viduryje esantis skystis bėga į infiltracinį šulinėlį, kuriame sunkiasi į žemę, o jau ten, natūralių gamtoje esančių bakterijų pagalba, yra išvalomas grunte.

Taigi užsisakėme valymo įrenginius su montavimo darbais iš “Orvico projektai”. Likau smarkiai patenkintas atliktais darbais. Man užteko tik atvažiuoti ir parodyti kurioje vietoje tuos įrenginius montuoti ir susimokėti už baigtus darbus. Jie patys susirado ir nusisamdė vietinį ekskavatorių, atsivežė reikiamas medžiagas ir per maždaug pusdienį valymo įrenginiai buvo sumontuoti.