Po paskutiniojo posto praėjo daug laiko, todėl nusistovėjus visoms emocijoms, galima aprašyti kaip viskas buvo. Kaip viename komentare jau minėjau, visos problemos iš šulinio pusės su vandens grįžimu atgal į adatą, buvo susiję su persukta plastikine jungtimi į atbulinį vožtuvą. Susikaupusios plastikinės drožlės palindo po vožtuvu ir neleido jam tvarkingai užsidaryti. Sprendimas buvo paprastas – įsukau naują vožtuvą, o į jį pajungiau vamzdį per varinę užveržiamą jungtį.
Išsprendus šia bėdą, atėjo laikas išsivedžioti vandentiekį trobos viduje. Pirma numatėme vietą, kur turėtų kabėti boileris ir išsiplėtimo bakas – ten bus visas vandentiekio mazgas. Pasikabinau išsiplėtimo baką ant sienos ir nuo jo pradėjau spręsti, kaip bus viskas pajungta.
Norėjau, jog prieš hidroforo išsiplėtimo baką stovėtų vandens filtras, nes tikrai iš adatos užkels vandens su smukiu smėliuku bent pirmus kelis mėnesius intensyvaus vandens naudojimo. Tam, kad patogiai galima būtų pasikeisti filtrą neišleidžiant viso vandens iš sistemos, teko įdėti dvi sklendes – prieš filtrą ir už jo.
Kitas gan sunkus apsisprendimas buvo medžiagos, skirtos vidaus vandentiekiui – kokias ir iš kur pirkti. Prisiskaitęs įvairių forumų nusprendžiau nepasitikėti “Senuku” vežamų medžiagų kokybe ir viską pirkti iš specializuotos parduotuvės. Kitas sunkus žingsnis buvo sumąstyti kokio tipo jungtimis jungti vamzdžius. Iš pradžių galvojau viską daryti užveržiamomis jungtimis, atseit pats nemokėsiu užpresuot, neturiu preso, o su raktu užveržti jungtį nebus tikrai sunku. Deja, pasikonsultavęs su “Celsis” vadybininkais, sužinojau, kad tas užveržiamas jungtis po sumontavimo teks dar keletą kartų daveržinėti kol jos nustos leisti ar “rasoti”. Taigi nuspręsta – naudojamas bus daugiasluoksnis vamzdis bei presuojamos jungtys iš Celsio. Patarimas: jeigu perkate kažkiokio gamintojo vamzdį, tai būtinai reikia naudoti to paties gamintojo jungtis.
Preso antgalių tipas priklauso nuo jungčių. Yra daug tų tipų, bet atrodo populiariausi yra TH, U ir B.
Senukai nuomoja TH, na, bent jau man jie taip sakė. Kadangi Celsyje pirktos jungtys gali presuotis ir su TH ir su U, problema kaip ir išspręsta.
Tam, kad gerai ir gražiai į jungtis sulystu vamzdžiai, reikia specialių žirklių ir kalibravimo įrankio. Realiai tas kalibravimo įrankis tai kūgis, kuris padeda po nukirpimo atstatyti vamzdžio formą. Visą šį komplektą nusipirkau pigų už keletą eurų ir visiškai pasiteisino.
O toliau visa darbų eiga paprasta: matuoji, atsivynioji, kerpi, kalibruoji, stumi į jungtį kol pamatai vamzdžio galus per jungties langelius ir presuoji. Taip visą vandentiekį (penkis taškus) išsivedžiojau per kokias keturias valandas.
Po išvedžiojimo sujungiau į vieną sistemą karštą ir šaltą liniją, susukau akles į prietaisines jungtis, paleidau 3,5bar slėgį ir palikau savaitei. Mano didelei nuostabai, neleido nei viena jungtis. Po šių testų, apvilkau dar vamzdžius į pašiltinimą ir pritvirtinau prie sienų.
Dabar jau liko tik pasijungti boilerį ir visus prietaisus.
Lengva samata:
Adata – 130EUR
Siurblys – 230 EUR
Reikiamos jungtys pajungti siurblį ir filtrą – 70EUR
Vidaus vamzdžiai ir jungtys – 170 EUR
Žirklės ir kalibravimo komplektas – 7 EUR
Preso nuoma parai – 6 ar 8 EUR
Ką sodyboje darysite su užšalimu? Nuleidinėsite/išpūtinėsite sodyboje vandenį ar palaikysite minimaliai temperatūrą?
Šiais metais visa sistemą išpompuosime. Kitais metais jau bus palaikomas pliusas viduje. Vonioje įrengėme šildomas grindis, jos bus paliktos įjungtos visą laiką.
Kodėl atmetei lituojamus vamzdžius?
Pats dabar suku galvą, ką pasirinkti tokiai pačiai situacijai.
Visi santechnikai kažkodėl patarė presuojamas jungtis, atseit užpresavai ir pamiršai. Kažkaip išsigandau, kad nesugebėsiu sulituoti tinkamai, nes niekada nesu to daręs.
Neseniai teko išbandyti lituojamus vamzdžius prieš savo valią – nors buvo baisu iš dalies, bet ten taip lengva viskas, kad dabar net savo noru lituočiau 😀
Na pažiūrėjus kaip ten viskas daroma, tikrai neatrodo kosmosas. bet nesigailiu, kad presavau, tikrai labai lengvas darbas.
Vonioje šildysit, o kaip su virtuve? Juk iki jos irgi eis vandens vamzdeliai ir bus užsilikęs vanduo.
Tai mes planuojam radiatoriais pliusą palaikyt visam name, nes ne vien dėl vandentiekio nesinori užšaldyt namo. Kaip bus ateity, šildymo kaštai daug ką apspręs, bet kol kas bent atrodo kad namukas visai šiltas gavosi.
Problema ne presuojamos ar užveržiamos jungtys, o vamdžio tipas traukiasi jis ar ne. Pex ar pert? Nelaimei traukiasi pex, o jis yra brangesnis tai ir „geresnis”, o iš tiesų yra atvirkščiai. Lituojami vamdžiai apskritai miršta pagal pardavimus.
Žinokit tikrai neatsakysiu koks pas mus vamzdis, sukomplektavoman viską, as atvažiavau ir susimontavau 🙂 Reikes prie progos susirasti čekį.
O dėl kainų, tai kad PEX nuo PERT kainų skirtumas minimalus… gal kokie 8ct.
na visu pirma lituojamus vamzdzius geriamajam vandeniui reiktu atmest vien del deguonies barjero nebuvimo (daugiasluoksnis vamzdis turi aliuminio barjera).
I akis labai kliuna siektiek atmestinai sudeta vamzdzio izoliacija, visu pirma renkant viska nuo nulio turejot visas galimybes izoliacija nepraplesinet, o vamzdzi maut kiaurai, Alkunes taip pat geriau uzizoliuokit. dabar gal tai ir neatrodo kaip beda, Bet vasara viskas pasimato labai gerai, nes saltas vanduo kondensuojasi!
Taip, izoliacija atmestinai uždėta, nes apie ją pagalvota buvo po laiko. Prieš apkalant sienas dar grįšiu prie tų vamzdžių izoliacijos tvarkymo.
tų lituojamų vamzdžių yra įvairių, yra ir su aliuminiu viduje ir su stiklo pluoštu ir šiaip kažkokių neaiškių. Kiek pastebėjau, tai jie pas mane nesikondensuoja. Tik gal klaidą padariau, kad vesdamas į tolimiausią tašką karšto vandens liniją, pravedžiau 32mm vamzdį, tai šilto vandens truputį reikia palaukti.
“lituojamus vamzdzius geriamajam vandeniui reiktu atmest vien del deguonies barjero nebuvimo”
Kažkaip nelogiška. Kuo blogas deguonis geriamąjame vandenyje? 🙂 Be to ten jo labai mažai susidaro nes nuolat išmetamas kartu su vandeniu.
O štai šildymo sistema – kitas reikalas. Ten vanduo ratu sukasi ir oro vis daugėja.
Lituojamuose vamzdžiuose paprastai aliuminis būna perforuotas, tai deguonies barjero nesudaro. Problema juose ta, kad netyčia perkaitinus (kokiam sujungime būtinai taip nutinka) vamzdis susiaurėja, tada ten dar prisikaupia kalkių ir su laiku žiūrėk ir dingsta spaudimas krane dažniausiai šiltame.
Kokio diametro vamzdžius rinkotės?
Sveiki, celsyje man patarė imti 20inius. Kadangi nėra jų pas mus daug, tai viską iš jų ir padariau. Nebuvo daryta jokių pagrindinių magistralių, o poto diametro mažėjimo.
Aš dabar tokiame svarstymų etape… Dar iki vamzdžių vedžiojimo toli, bet norisi apsvarstyti įvairius variantus. Pas mus irgi nebus daug vamzdžių, bet labai noriu išvengti to varianto, kad atsukus čiaupą reikia laukti šilto vandens. Pagal paskaičiavimą, bus apie 4-5 m iki virtuvės.
Dabar bute taip yra – kol per visą vonią ~2-2.5 m atbėga, tai jau ir nebereikia… Tiesa, čia vamzdžiai storesni ir metaliniai, bet labai norėčiau to išvengti…
Todėl svarstau gal net 16 mm arba virtuvėje atskirą mažą boilerį, bet vietos virtuvės spintelėse visada ir taip trūksta…
Aš labiau norėjau išvengti to, kad atsukus vandenį virtuvėje, man duše nebeliks beveik slėgio arba atvirkščiai.
Dėl temperatūrų tai kažkaip dzin, dušas praktiškai po boileriu stovi, o virtuvėje galima kažkiek palaukti to vandens.
Namuose pas mus ant antrojo aukšto karštojo stovo yra recirkuliacinis siurblys kuris kelia vandenį į gyvatuką, kartu ir į antrojo aukšto čiaupus, vandens net ir nebereikia laukt. Recirkuliacinis suveikia nuo timer’io kur užstatyti keli laikai, kada mes dažniausiai naudojames karštu vandeniu. Bet manau sodyboje tai overkill’as butu…