Month: December 2016

Daugelyje senų trobų elektros įvadas ateidavo oro linija per stogą, tada per sieną, tiesiai į elektros skaitiklį. Kadangi buvo nuspręsta pilnai suremontuoti namą, tuo pačiu kelti elektros galią (deja šiuo metu tai yra neįmanoma, nes dabartinė linija yra netgi perkrauta ir turime tik 4kW), reikėjo keisti elektros instaliaciją, bei iškelti skaitiklį į lauką.

Atrodo kaip ir paprasta, tačiau viskas tampa nerealiai komplikuota, kai prireikia tureti reikalų su tokiom įmonėm kaip “eso”. Pirmiausia reikėjo persirašyti sutartį savo vardu. Pasiskambinus į elektros tinklus, primygtinai siūlė pateikti prašymą elektroniniu būdu ir atseit viskas bus sutvarkyta, dabar gerai neatsimenu, bet gal per tris ar penkias darbo dienas. Na kaip sakė, taip ir padarėm. Pateikėme visus reikiamus dokumentus elektroniniu būdu, beliko laukti kelias dienas, kol turėsim savo sutartį.

Palaukęs penkias dienas, pradėjau nerimauti… Po septynių dienų paskambinau į elektros tiklus pasiklausti, kas atsitiko, kodėl nesulaukiu savo dokumentų. Mergina kitoje ragelio pusėje kažko svarbiai paieškojusi apie 10min, praneša, jog reikės dar kelias dienas palaukti. Tenka su tuo susitaikyti ir palaukti dar keleta dienų.

Taip nieko nesulaukęs, vėl skambinu į elektros tinklus. Čia mergina labai pasimetusi, kažko labai svarbiai paieško apie 10min, ir praneša, kad kažkas nutiko su sistema, jie pasiaiškins ir su manimi susisieks patys. Dar po maždaug penkių dienų man trūko kantrybė ir susirinkęs visus dokumentus nuvažiuoju į “eso” aptarnavimo skyrių. Tuo momentu, kai ateina mano eilė prieiti prie aptarnaujančio langelio, suskamba telefonas ir džiaugsminga mergina man praneša, jog rado bėdą sistemoje ir mano sutartis bus paruošta per kelias dienas. Aš mandagiai jai padėkoju, ir pasirašau sutartį tą pačią dieną “eso” aptarnavimo skyriuje.

Taigi, jeigu kada norėsite tvarkytis dokumentus per “eso” elektroninę sistemą, negaiškite laiko ir važiuokite to daryti gyvai, nes jų sistema veikia pašto karvelių greičiu.

Antrasis etapas – iškelti skaitiklį į lauką ir padidinti elektros galią. Šie du dalykai labai susiję dėl kaštų. Jeigu skaitiklis yra pastato viduje, o elektros tinklai didina galią, pagal reikalavimus jie turi iškelti skaitiklį į lauką už savo lėšas.

Šį kartą net nesivarginu su elektronine sistema ir iškarto rašau prašymą gyvai. Vienas keistas dalykas, elektros tinklai, prieš rašant prašymą, negali pasakyti kiek aš maksimaliai galiu pasikelti galią, todėl turiu rašyti kiek aš jos norėsiu. Tada, jie daro projektą, skaičiuoja ir pateikia neigiamą atsakymą, jog aš negaliu pasidinti galios iki 10kW, nebent už 8500EUR atnaujinčiau liniją. Po to aš vėl nuvažiavęs turiu pateikti prašymą mažesnei galiai, ir vėl po projektų ruošimų ir skaičiavimų jie atsako, kad negali pakelti galios iki 8kW. Aš aišku parašiau dar vieną prašymą, po kurio sužinojau, kad ir 6kW mes negalime turėti. Nežinau kaip pas juos vyksta skaičiavimai, bet manau jau po pirmojo paskaičiavimo turėtų puikiai žinoti tos linijos maksimalų apkrovimą ir kiek maksimaliai aš galėčiau tikėtis galios. Taigi, po gero pusantro mėnesio tenka susitaikyti, kad visgi teks verstis su 4kW.

Šioje vietoje netenkame galimybės ir iškelti skaitiklį į lauką nemokamai. Nežinau kodėl, bet šį kartą nusprendžiu vėl pasinaudoti jų elektronine sistema. Čia iškarto susiduriu su problema – nauja sistema “manogilė”. Po begalės bandymų prisijungti, pavyksta tik po kelių dienų, tačiau prašymo pateikti taip ir negaliu, nes reikia prisegti varžų matavimo protokolą. Tik aš niekaip nesuprantu, kurioje vietoje aš turiu išsimatuoti varžą, jeigu aš prašau iškelti skaitiklį į lauką, bet nepajungti elektros į pastatą, nes ten nėra į kur jungti…

Skambinuosi konsultuotis į “eso”. Deja, ten dirbantis personalas, greičiausiai turi tik standartinių atsakymų atmintinę, nes į klausimą kur aš turėčiau pamatuoti varžą, jeigu esamas įvadas bus naikinamas ir man reikia tik skaitiklį iškelti ant stulpo, atsakymas buvo – įvade. Aš dar kartą pasitikslinu kokiame įvade, ir atsiliepusioji manęs paprašo palaukti, mat jai reikia pasitikslinti. Pralaukiu daugiau nei 10min, ir gaunu atsaktymą, kad turiu pasidaryti įvadą. Tada aš vėl tikslinuosi, kam tas įvadas dabar, jeigu aš nenoriu jungti elektros i pastatą, o man tik reikia, jog iškeltų skaitikli į lauką. Nejaugi man pakasti kabelį nuo stulpo iki pastato, ir išsikviesti super duper licenzijuotus specus, kad išmatuotų varžą kabelio, kuri yra užrašyta ant to pačio kabelio? Vėl po gerų 10-15min jos tikslinimosi, atsakymas – TAIP.

Nebeišsiplečiant apie tolimesnes apsurdo istorijas, po keleto savaičių, visgi elektros tiklai praneša, kad mums nereikės varžų matavimo protokolo ir skaitiklį jie iškels už 350EUR. Čia šiektiek palengvėjo, nors kabelį jau buvau pakasęs į 70-80cm gylį.

Tam, kad jie iškeltų man skaitiklį, turėjau pakabinti betkokią dežutę, ir joje idėti vieną elektros lizdą su automatuku.

Ačiū dievui, skaitiklio iškėlimas įvyko sklandžiai ir be jokių problemų per dvi dienas, nors pagal sutartį turėjo užtrukti iki 30 dienų. Įdomu kaip viskas vyks, kai reikės pasijungti elektrą į pastatus. Neseniai sužinojom dar vieną gerą žinią, jog “eso” matavosi elektros linijas, praeinančias pro mūsų sklypą, darys projektą ir ties pralaidžią naują požeminę liniją. Pagaliau nereikės sukti galvos, kaip šiais laikais įtilpti į 4kW.

Prieš pradėdami statybas, turėjome susiorganizuoti pagrindinę statybinę medžiagą – medieną. O jos mums reikėjo tikrai nemažai – planavome pakelti namą per du vainikus viršuje, pakeisti balkius, gegnes bei grebėstus namo ir tvarto stogui. Aišku, dar begaliniai kiekiai medienos smulkesniems darbams, kuriuos net išvardinti būtų sunku, o medienos sueina daug. Taigi, pradėjome skaičiuoti ir svarstyti kur tą medieną pirkti, o jos kaina tikrai nėra maža. Turėjome du variantus – pirkti statybinę medieną lentpjūvėj ir vežtis jau paruoštą gaminį, arba pirkti kirstus rastus ir juos pjauti vietoje. Pirmas variantas, greičiau, paprasčiau, mediena dažniausiai būna džiovinta. Antras variantas, pigiau, bet vargo gerokai daugiau. Vistik pasirinkome antrą variantą. Juo labiau, kad sodyba miške, medienos aplink netrūksta, o ir kaimyninio miško savininkas pasiūlė ją pristatyti tiesiai į kiemą už gan patrauklią kainą – 45 eur/m3 su pristatymu. Taigi, žiemą, jau pavasariop didelis kalnas rastų jau gulėjo mūsų kieme. Dalis medienos buvo 6 m ilgio, kita dalis – 7,5 metro, nes būtent tokio ilgio reikėjo balkiams. Čia jau mes išlošėm, kadangi perkant lentpjūvėj, gauti nestandartinio ilgio medieną būna sudėtingiau, o ir kainuoja ji brangiau automatiškai.

Štai kaip atrodė mūsų mediena, gavosi kažkur apie 25 kubus.

Sekantis darbas buvo suorganizuoti gaterį, kad supjauti visą medieną pagal reikiamus išmatavimus. Tiesą sakant, kol neprireikė, nežinojau apie tokį dalyką kaip mobili lentpjūvė išvis. O ir pasiūla jų pasirodė tikrai nemaža. Vienintelė bėda su kuria susidūrėme, tai gateriui reikalinga trifazė elektra, o pas mus sodyboj yra tik 4 kw, išvis.. kol kas… Taigi mums reikėjo generatoriaus, o šito tai jau teko paieškoti ilgėliau. Bet radome, Vilniuje, susiskambinom, sutarėm laiką ir galima pradėti darbus. Kaina supjovimo 15 eur/m3 + apie 1 l/m3 benzino generatoriui. Dar reikalingi du pagalbiniai žmonės rastams kilnoti. Taigi, prasidėjo tikrai fiziškai nelengvas darbas vyrams, kadangi keli rastai buvo itin stori, ilgi ir sunkūs.

Visgi prireikė ir daugiau rankų, važiavo ir tėtis, ir vyras ir dar draugą pasikvietė. O užtruko kiek ilgiau nei planavo iš pradžių – 3 dienas, bet mediena buvo supjauta ir susandėliuota tvarkingai džiūti.

Kalbant apie skaičius – tai 20 kubų statybinės medienos viso kainavo 1600 eurų (įskaitant pačią medieną, gaterį ir atlyginimą darbininkams). Atsižvelgiant į tai, kad nereikėjo mokėti už medienos atvežimą, sutaupyta daugiau nei dvigubai, lyginant su mūsų svarstytu pirmuoju variantu pirkti medieną lentpjūvėj.

P.S. užbėgant įvykiams už akių, turiu paminėti kad supjauta mediena suėjo greitai, jos net pritrūkom, todėl kitais metais procedūrą pakartojome. Šikart medienos kiek mažiau -15 m3, rastai buvo plonesni, patirtis didesnė, todėl darbas ėjosi kur kas lengviau ir paprasčiau. Bet tikriausiai ir čia dar ne pabaiga, statybos dar nebaigtos.

Tik įsigiję šią sodybą su vyru tvirtai žinojome, kad nestatysime jos bet kaip, kad tik būtų greičiau, pigiau ar paprasčiau. Kai stataisi būstą sau, norisi, kad vaizdas džiugintų akį ir širdį. Ir ne tik vaizdas, sodyba miške įpareigoja laikytis tam tikrų taisyklių, kad namas neiškristų iš konteksto aplinkoje. Todėl tiek namo išorėje, tiek viduje bus naudojamos natūralios medžiagos ir spalvos. Kalbant apskritai apie stilių, man labai svetimas tas perdėtas kaimiškas interjeras, visokie ratai ir vežimai kieme, seni rakandai ant sienų ir pan. Labai noriu, kad sodyboje būtų šviesu, neapkrauta daiktais, kad atvažiavę galėtume atsikvėpti nuo miesto šurmulio ir atlaisvinti mintis ir protą. Todėl, kalbant būtent apie sodybos interjerą, man labai artimas skandinaviškas stilius – balta, šviesu, o daiktų tik tiek, kiek reikia. Aišku, truputį banalu rašyti ir pasakoti apie skandinavišką dizainą, kai jis pas mus Lietuvoj jau net ant “bepraeinančios mados bangos”, jo pilna visur iki blogumo ir originalumu tikrai nedvelkia, bet, kaip ir sakiau, sodyba mano akimis ta vieta, kur šis stilius be galo tinka. O ir nesivaikysime mes jo aklai, visgi mes gyvename čia, Lietuvoje, todėl mūsų namas bus lietuviškas su šiokiu tokiu skandinavišku prieskoniu. Vizija tokia, o koks bus rezultatas, pamatysime 🙂
Kitas labai svarbus sodybos akcentas, tai pavėsinė su lauko pečiumi, tokia mini lauko virtuvė. Labai svajoju pastatyt tokią, kur galima būtų kepti ne tik šašlyką, bet ir gaminti troškinius, keptuvėje kepti blynus ar čirškinti čia pat vietoje pririnktus grybus su bulvėmis. Juk maistas, ruoštas gamtoje ant ugnies, daug skanesnis. Dar belieka galutinai išsirinkti vietą pavėsinei bei pasidaryt projektą, ir gal jau kitais metais bandysim įgyvendinti šį mano norą.

Na, ir žinoma, pirtis, kaip be jos. Pirtis labiausiai vyro svajonė, bet manau ir aš mielai joje apsilankysiu. Prie pirties priklauso ir tvenkinys. Kadangi ežeras už poros kilometrų, pėstute nueit ar su dviračiais nulėkt netoli, visgi norisi turėt savo vandens telkinį kieme. Su tvenkinio kasimu susiję nemažai abejonių, kaip ir turbūt visiems, nes nežinia ką gausi išsikasęs prūdą – mažą ežerėlį ar tiesiog balą, su neaišku kokiu kiekiu vandens. Visgi planuose kasti 10 arų tvenkinį, prieš tai pasidaryt geologinius tyrimus, kad neišmest pinigų į balą be vandens.

Apie visus šiuos ir kitus projektus išsamiau kituose postuose, kol kas visa tai tik planuose ir svajonėse.