WC ir dušo įrengimas

Yra du esminiai dalykai, be kurių aš, būdama tikra miestietė, neįsivaizduoju komfortiško poilsio gamtoje, tai normalus tualetas ir vieta prausimuisi. Taigi, šio sezono esminis tikslas buvo vonios kambario įrengimas. Šis darbelis tapo ir šiokiu tokiu iššūkiu, nes šiemet mes nebesamdome žmogaus, kuris darbus padarytų už mus, o viską darome bendrom jėgom su vyru. Jei būti sąžiningai, tai jis daugiau dirba, aš daugiau reguliuoju. Bet apie viską nuo pradžių.

Darbus pradėjome nuo grindų, “stiažkė” jau buvo padaryta betonuojant polius grindims, po betono sluoksniu buvo paklota 10 cm polistirolio sluoksnis. Ką mums reikėjo padaryti, tai išsilyginti grindis ir pakloti elektrinį grindų šildymo kilimėlį. Pasiruošimui nugruntavome betoną ir pasigaminome mini kompensacines juostas is polistirolio, kuriomis apjuosėme visą patalpą ir suformavome vietą išlyginamąjam sluoksniui.

Išsirinkau Knauf gipsinį lyginamąjį mišinį, nes tiesiog patiko aprašymas, jis itin tinka šildomoms grindims, radau neblogų atsiliepimų, be to su juo pakankamai nesudėtinga dirbti, kas mums neprofesionalams ganėtinai svarbu. Tiesa, jis pakankamai brangus, bet netaupiau, nes turėjom ne kokios patirties su pigiu išlyginamuoju. Darbas ėjosi gan sklandžiai ir greitai, nors idealaus lygumo neišgavome, bet nėra to blogo, ko nepataisytų plytelių klijai. Turiu paminėti, kad jokiame grindų įrengimo etape nedarėme hidroizoliacijos. Tiesiog niekur negavau logiško argumento kam man ji reikalinga ir ką nuo ko aš turiu saugoti – kad drėgmė nepakliūtų iš patalpos į smėlį gylyn, kas man giliai dzin, ar atvirkščiai – iš žemės į betoną ir į grindis. Teoriškai polistireno sluoksnis, suklotas persidengiančiai hidroizoliacijos funkciją irgi atlieka, o smėlyje drėgmė nesilaiko. Žodžiu, ateitis parodys ar turėsime kažkokių blogų pasėkmių dėl to.

Na, ir atėjo eilė pačiam atsakingiausiam ir daugiausiai jaudulio kėlusiam darbui – plytelių klijavimui. Aš, žinodama abejotiną būsimo meistro patirtį šioje srityje, pasirinkau ne tik man labai patikusias, bet ir klijavimui itin palankias plyteles – dėl jų margumo nesimato jokio broko, be to, jos truputį sendintos, todėl niekas negali užginčyti kad šioks toks jų kreivumas nenumatytas iš anksto. Vienintelis esminis reikalavimas buvo nepadaryti nuolydžio į pastato sienas ar kampus, todėl kraštines plyteles šiek tiek drastiškiau atkėlėme suformuodami nemažą nuolydį patalpos centro link. Plyteles klijuoti pradėjome nuo įėjimo centre ir klijavome kraštų link, kad labiausiai matomoje vietoje nebūtų pjaustytų plytelių. Fugavimas buvo patikėtas man, tikrai paprastas ir nesudėtingas darbas. Naudojome pilką Ceresit drėgmės nepraleidžiančią fugą.

Sekantis, daug paprastesnis etapas tai sienų apkalimas. Visas vonios sienas, kaip ir kitose patalpose, iškalėme medinėmis dailylentėmis. Vienintelis skirtumas ką darėme kitaip, tai pirmiausia karkasą uždengėme plėvele, prikalėme dailylentės juostą ir tik tuomet kalėme pačias dailylentes. Tikslas yra apsaugoti vatą ir medieną nuo drėgmės, bei sudaryti ventiliaciją dailylentėms. Jų apdailai pasirinkau terasų alyvą, kuri iš esmės skirta vaikščiojimui, todėl gerai valosi ir nebijo drėgmės, žinoma jei ji ne nuolatinė ir jos nedaug.

Na, o toliau pats malonumas, santechnikos montavimas. Dušo kabina jau seniai nusižiūrėta ir išsirinkta čekiška Sanipro ketursienė (ne stebuklas, bet gan kokybiška ir nebrangi). Kriauklę su spintelėm pavyko nukauti už pusę kainos IKEA nukainotų prekių skyriuje, tai vaikščiojau išsišiepus iš laimės kokią savaitę.

Kai darėme visus įvadus, neturėjome nusipirkę nei dušo kabinos, nei klozeto, nei kriauklės, todėl viskas buvo “iš akies”. Atėjus laikui viską pajungti, susidūrėme su keliomis problemomis. Pirmąjį jungėme klozetą. Iš pradžių viskas atrodė paprasta, nusiperkame klozetą su horizontaliu pajungimu, 90 laipsnių T alkūnę ir viskas bus “plug’n’play”. Deja neįvertinome atstumo tarp klozeto jungties ir kyšančios alkūnės iš sienos, todėl klozetas tiesiai į 90  laipsnių T alkūnę neisikišo per gerus 7cm, o jungčių aukščiai skyrėsi per kokius 3cm. Bandėme pritaikyti gofrinę jungtį, tačiau ji buvo per ilga ir užsilaužusi sudarydavo tarpą tarp klozeto išėjimo ir pačios jungties, taip ne tik leisdavo nuotekų vandenį, bet ir valymo įrenginių kvapas patekdavo į patalpą. Mus čia išgelbėjo standi išcentrinė jungtis, ją šiek tiek sutrumpinus, klozetas buvo pajungtas.
Antrąjį jungėme dušą. Čia irgi padarėme klaidą su kanalizacijos įvado aukščiais. Prastai apskaičiavus grindų aukštį, suklijavus plyteles, iš grindų liko styroti kanalizacijos vamzdis. Dušo kabinos sifonas jungiasi gofruotu vamzdžiu, tačiau įvadas buvo ant tiek per aukštai, jog ta gofra tiesiog susiplojo ir vandens nutekėjimas tapo neįmanomas. Išbandėme įvairias alkunes, bet padėjo tik vamzdžio nupjovimas iki pat grindų ir guminė universali mova. Na ir rodos to būtų negana, po savaitės pradėjo leisti maišytuvo šlangelė, pakeitėm ir viskas pakolkas veikia.
Su kriauklės pajungimu didesnių problemų nebuvo, išskyrus tai, jog vandens įvadas buvo padarytas žemiau ir pritrūko IKEA standartinių šlangelių ilgio. Čia lengvai viskas išsisprendė su prailginimais, nors turiu baimę, jog bėgant laikui būtent per jas ir pradės leisti vandenį.

Ir štai jau viskas veikia, dar liko langų ir durų apdaila, bet tam mes laukiam lietingų orų, nes kol kas ir taip yra ką veikti.