Namo rekonstrukciją pradėjome nuo pamatų. Tiksliau, nuo lauko rūsio ardymo. Teisingumo dėlei iškart turiu paminėti, jog šituos darbus, kaip ir daugumą kitų, atlikome ne patys. Ne vien dėl to, kad nemokėtume, bet ir dėl to, kad šeimyninė padėtis nelabai leidžia tokiom pramogom kaip statybos užsiimti. Todėl darbus atliko mano toks auksinių rankų giminaitis Vygis ir jo draugas, pagalbininkas Saulius. Didelis ačiū Jiems!!!
Taigi, pirmas darbas kurį reikėjo padaryti tai išardyti lauko rūsį. Iš principo, aš gal ir sutikčiau, kad tai geras ir naudingas statinys, jei tik jis nebūtų pagarbiai išraustas pačioj fasadinėj namo pusėj, tiesiai prieš svetainės langus.
Kaimo žmonėm svarbiausia patogumas, bet man tai reikia ir grožio, ir vaizdo pro langus 🙂 Taigi rūsį griaunam ir gaunam iš to dvigubos naudos – gražų vaizdą pro langą ir didžiulius akmenis namo pamatams. Čia pat vietoje. Belieka tik cemento ir žvyro nusipirkt ir galima pradėt darbus.
Kadangi Vygis jau turėjo patirties su tokių trobų restauravimu, tai mes pilnai pasitikėjome jo patarimu namo nejudinti ir nekilnoti, o pamatą padaryti vietoj apatinio, kiek vietomis papuvusio vainiko. Ir iš šalies žiūrint, tas pamatų betonavimas neatrodė kosminio sudėtingumo darbas – buvo išpjaunama dalis apatinio rąsto, koks metras ar du, ir jo vietoje įbetonuojami akmenys.
Toliau vėl išpjaunamas rąstas, ir vėl betonuojama ir taip aplink visą namą. Tokiu būdu per kelias savaites mes turėjome gražų akmeninį pamatą ir išvengėme sudėtingo ir rizikingo namo kilnojimo. Tiesa, namas kaip ir pažemėjo per vieną rastą, bet kadangi mes planavome perdengt naujai stogą ir pakeist balkius, prie to paties dar buvo pridėtos kelios eilės rastų viršutiniame vainike, todėl problemos su namo aukščiu išsisprendė.
Štai kaip atrodė namo pamatas pabaigus darbą.
