Vaikų namelis savomis rankomis

Turbūt nerastumėme nė vieno vaiko, kuris nesvajotų turėti savo nuosavą žaidimų erdvę, dar geriau – visą atskirą namą! Taigi mes, pilnai nepabaigę savo namo įrengimo, apsiėmėme kito namo – medinio vaikų namelio statybų. Su šiuo projektu mes netgi galima sakyt papuolėm “ant bangos”, nes šiemet tiek per TV, tiek žurnaluose nuolat šmėžuodavo tokių namelių reklama, o dar gi ir draugai statėsi savo vaikams, todėl idėjų kaip jis turėtų atrodyt ilgai ir toli ieškot nereikėjo. Kodėl mes nepirkome jau pagaminto namelio? Tiesiog pagal nemažą kainą, jie pasirodė labai jau “liauni”, o mes turėjome medienos likučių, kuriuos sėkmingai ir panaudojome. Taigi, mintyse pasidėlioję projektėlį pradėjome statybas.
Pirma kilusi dilema buvo pamatas – reikia išvis tokio, ar užtenka padėti po šaligatvio plytelę. Tačiau tą patį vakarą kilusi šiokia tokia audra padėjo apsispręsti – pamato vistik reikia, nes namelį ant vištos kojelės apversti visai nesudėtinga. Poliams išlieti nusipirkome betono mišinio ir ventiliacijos vamzdžių. Senukuose juos rekomendavo, nes jie pigesni nei įprastai tam naudojami kanalizacijos vamzdžiai. Išsinuomavom žemės grąžtą ir išliejom pamatus. Viršuje dar įleidom cinkuotą kampuotuką balkių tvirtinimui.
Sekantis etapas buvo karkaso montavimas. Kaip jau minėjau, nameliui sunaudojom savo turimą medieną, kuri kažkada buvo supjauta pavėsinei, tačiau dėl netinkamo sandėliavimo nemažai pasikraipiusi. Tas nė kiek netrukdo pačiam nameliui, bet gerokai apsunkina statybas. Taigi, karkasui naudojom 10×10 cm (faktiškai jie 12×12 netgi) brūsus, kurie buvo supjauti 2,24 m ilgio, tai tokį ir palikom. Nusprendėm, kad namelio grindys bus pakilusios apie 80 cm nuo žemės,  o sienoms liks 1,4 cm.

Prisukę vertikalius kuolus, atsimatavom būsimų grindų lygį ir pritvirtinom horizontaliuosius. Kad būtų tvirčiau, padarėm medienoj įleidimus, bet pagrinde viską tvirtinome kampuočiais. Visas karkasas jau tvirtai susirišo, todėl buvo galima pasidaryt laikinas grindis ir kilt aukštyn. Viršutinį vainiką ir gegnes jau gaminome iš ne tokios masyvios medienos, praktiškai rinkom visokius likučius, todėl reikėjo pasitelkt šiek tiek fantazijos, kad viskas bent kažkiek lygiai gautusi. Taigi, karkasui surišti panaudojom tiesiog lentą, o gegnes tvirtinom ant vertikalių brūsų. Tik vieną gegnę teko dėti papildomą, todėl ją sutvirtinom papildomom atramom. Meluosiu, jei sakysiu kad gegnes pavyko padaryt idealiai lygiai, ypač kai lentos nebuvo 100 proc lygios ir vienodos, bet padarėm maksimaliai kaip galėjom.



Grebėstams panaudojom viengubo pjovimo lentas ant kurios tiesiai montavom stogo skardą ir tuo užsibaigė nemalonioji ir sunkiausia statybų dalis. Toliau sekė apdaila, darbas ėjosi labai sparčiai ir sklandžiai, rezultatas matėsi greitai ir tai džiugino. Sienoms pirkom tas pačias dailylentes, kuriomis apkalėm savo svetainę, man labai jos patinka.

Grindims sunaudojom nuo mūsų namo likusias grindines lentas. Jos aišku buvo paliktos pačios prasčiausios, kreivokos, persisukusios, bet šiaip ne taip, rezultatas visai pusėtinas. Terasos grindis surentėm iš paprasčiausių dvigubo pjovimo lentų. Sakytumėte, skersiniai brūsai sudėti kiek per masyvūs, bet juk vėlgi sunaudojom metrines atražas, kurios kitu atveju būtų tikę nebent malkoms.

Dar vienas sėkmingas likučių sunaudojimo pavyzdys – laiptai. Kai meistras gamino mūsų palėpės laiptus, šiek tiek paskubėjo ir panaudojo tik neseniai supjautą ir dar visai nespėjusią pradžiūti medieną. Ko pasekoje, aišku, laiptasijos persisuko džiūdamos, jas reikėjo gaminti iš naujo, o senosios mėtėsi kieme malkų krūvoj. Taigi, gaminant laiptus nameliui, mes tiesiog atpjovėm reikiamą jų ilgį ir pritvirtinom. Ant paruoštų laiptasijų beliko prisukti pakopas, kurias vėlgi pagaminom iš visokių kieme besivoliojusių lentų.

Kai artėjome prie namelio dažymo klausimo, iškilo didieji sunkumai, nes mes ir vaikai turėjome skirtingą įsivaizdavimą kaip turėtų atrodyti GRAŽUS namukas. Tiesiog aš neturiu tokių stiprių nervų, kad akyse matyčiau šaltibarčių spalvos namą, o mūsų tamsi namo spalva vaikams tiesiog atrodė negraži. Ilgokai ir netgi su pykčiais bandėme ieškoti kompromiso, kol vieną dieną, man vėl už akių užkliuvo seniai patikusi Pinotex spalva pavadinimu ‘Vandenynas’. Tai tokia tamsiai mėlyna jūros gelmės spalva, prieš saulę sublizganti perlamutriniu smaragdo atspalviu. Šios spalvos pasirinkimas iškart padiktavo visą idėją tolimesniam namuko interjero ir eksterjero kūrimui jūros tema. Kai nupasakojau vaikams apie turėklus su virvėmis kaip laivo denyje, švyturį bei Nemo stiliaus piešinį ant sienos, jų akys sublizgo ir tamsi mėlyna pasidarė pati gražiausia spalva.

Prisišnekėjom, dabar beliko visa tai įgyvendint. Bet šiuos darbus atidėjome jau kitiems metams, todėl apie tai, kaip mums sekėsi pabaigti namelį, įrašą papildysime vėliau.