Prieš pradedant didžiąsias namo statybas, tiksliau, didijį namo ardymą, norėjome greituoju būdu įsirengti švarią sausą patalpėlę, kad būtų kur atvažiavus prisiglausti. Juo labiau, kad meistrai dirbdami turėjo dar ir kažkur gyventi. Todėl, tik susitvarkę nuosavybės dokumentus, vėlų rudenį, puolėme prie tvartelio tvarkymo (ten iš tiesų buvęs kluonas, bet kažkodėl žodis “tvartelis” man labiau limpa). Pirmas darbas, kurį reikėjo nudirbti, tai išnešti lauk visą ten daug metų pragulėjusį šieną, gavome maždaug 40 kv.m. dydžio kambarį, kiaurą ir be langų. Beje, kas truputėlį nustebino, kad dalis to kluono asfaltuota (!). Miškas, gamta, samanos ir žolytė kieme, o štai kluone – asfaltas (nuotraukoje dešinėje pusėje matosi).
Toliau prasidėjo statybos darbai. Atsivežėme keramzitbetonio blokelių ir pakišome po rąstais bei užbetonavome tarpus. Padarėme tokį simbolinį pamatą, tiesiog, kad kiaura nebūtų. Toliau, iš tų pačių blokelių sudėliojome polius lagėms. Čia buvo gana sudėtingas darbas išgaudyt visus aukščius, nuolydžius ir padaryt lygiai, bet labai pagelbėjo lazerinis gulščiukas.
Paskui buvo sudėtos lagės ir minimaliai apšiltintos grindys. Grindų šiltinimui pasirinkome perlitą – pūstą smėlį, radome per skelbimus po 20 eur/m3, tiek mums jo ir užteko. Tokį pasirinkimą nulėmė žema kaina bei faktas, kad skirtingai nei kokioj vatoj, perlite negyvena pelės.
Beliko tik sukalt lentas, (pasirinktos 35 mm eglinės lentos) ir grindys jau paruoštos, kita dalis liko asfaltuota, ir kol kas nenusprendėme ką ten reikės daryt – sudėt lentas, ar betonuot ir klijuot plyteles. Žodžiu, pagyvensim, pamatysim.
Atėjus pavasariui reikėjo paversti kluoną gyvenamaja patalpa. Kad būtų kuo šviesiau ir jaukiau, idėjome dvejus langus. Padarę karkasą, sienas apšiltinome vidutiniškai 5-10 cm storio akmens vatos sluoksniu ir sukalėme dailylentes.
Lubos taip pat – karkasas, dailylentės ir vatos sluoksnis ant viršaus (vat, čia tai jau pelių džiaugsmas). Kadangi patalpa yra žema, lubų aukštį išsprendėme balkius montuodami ne sienos ir stogo skliauto sandūroje, o šiek tiek aukščiau, jau pačiame skliaute. Dėl šios priežasties patalpa gavosi ne kvadratinė, o su tokiais nukirstais kampais, bet užtai lubos padoraus aukščio ir visa patalpa automatiškai daug erdvesnė.
Beliko įstatyt duris ir štai rezultatas, sakyčiau greitai ir visai jaukiai. Čia nuotraukose dar matosi toks masyvus skersinis balkis, kuris lyg ir suriša viso to pastato sienas. Nors jis mums gan smarkiai trukdė, nes yra per žemai ir teko pavargt kol įkomponavome duris, bet nenorėjome sužinot ar jis tikrai kažka laiko, ar namas ir be jo nesugriūtų, todėl palikome taip, kaip buvo. Tarkim, pavadinsime jį autentiška architektūrine detale :).
Aišku, ateity čia dar laukia darbai, reiks pastatyt krosnelę ir kaminą, dažyt sienas, lakuot grindis, pakeist stogo dangą ir apskritai, pabaigt įrengti šį pastatą iki jaukaus namuko poilsiui. Bet apie visa tai vėliau.
