Šį sezoną pradėjome nuo didelių pokyčių kuriant sodybos aplinką. Vasario mėnesį išsikasę prūdą, gavome kalnus žemių, kurios labai jau darkė visą vaizdą, tačiau reikėjo laukti kelis mėnesius kol gruntas pradžius ir bus galima pradėti sklypo formavimo darbus.
Iš esmės mūsų sklypas nėra idealiai lygaus reljefo, tačiau nebuvo ir labai problematiškas. Ir nors tikrai nenorėjome sklypo gamtoje paversti idealiai lygia futbolo aikšte ar golfo lauku, visgi akys labai kliuvo už akivaizdžiai nenatūralių kalvų, likusių nuo rūsio ar šulinio kasimo bei dešimčių nemažų duobių, kurios kadaise lyg ir buvo skirtos runkelių gyvuliams laikymui žiemą. Taigi, kasdami prūdą buvome numatę žemes paskleisti po sklypą ir taip padailinti reljefą.
Šiems darbams labai padėjo karantinas, nes visą tą laikotarpį prabuvome sodyboje, o būnant vietoje daug paprasčiau organizuoti ir kontroliuoti visą eigą. Buldozerį pasisamdėme ištaikę neblogų orų savaitę ir nors pradinis planas buvo tik išstumdyt kuo didesnę dalį žemių kalnų (kopų), eigoje darbas išsivystė į gerokai nuodugnesį sklypo planiravimą. Ir su operatorium mums, sakyčiau, labai pasisekė, nes žmogus įsiklausęs į mūsų norus, puikiai viską suprato ir įgyvendino.
Taigi, pradžiai nukasė augalinį sluoksnį (iš esmės tai tas pats smėlis, tik tamsesnis), tuomet paskirstė esamas žemes po sklypą taip, kad nuolydis atrodytų natūraliai ir nebūtų jokių perkritimų, vėliau užstumdė augalinio grunto sluoksnį atgal. Kas buvo gerai, kad šie darbai apėmė didesnį sklypo plotą, nei iš pradžių planavome, taigi iš esmės susitvarkėme viską nuo – iki. Kas šiek tiek liūdna, kad dalis kopų vistiek liko, nes iš kitos prūdo pusės tų žemių nėra nei kaip iškast, nei kur padėt. Kaip įsivaizduoju, apželdintos jos visai gražiai įsilies į bendrą vaizdą, vistik labiau džiugintų jei jų nebūtų išvis… Bet jau yra kaip yra.
Visas procesas užtruko kiek ilgiau nei dvi dienas, nes žemių perstumdyta buvo nemažas kiekis. Darbai padaryti pakankamai lygiai, todėl papildomai daugiau jokios technikos nebereikėjo samdytis. Tiesa, sėjant žolę pagelbėjo kaimynas su mini traktorium, akėčiom ir volu, o visa kita, tai kokios savaitės laisvalaikis po darbų su grėbliu rankose ir karučiu renkant žemės “turtus”.
Išlyginę sklypą, jau galim pradėt galvot apie kažkokį apželdinimą, ar mini sodelį. Keletą vaismedžių jau pasisodinom, tik nežinia ar jie atlaikys natūralios gamtos keliamus iššūkius. O šiaip, reiks dar patobulėt šioj srity.
Sklypo lyginimas
