Tvenkinys (prūdas, kūdra)

Prūdas sodyboje buvo planuotas nuo pat pradžių, bet dėl įvairių priežasčių projektas buvo atidėliojamas vis kitiems ir kitiems metams. O tai susiję su keliais svarbiais niuansais: popierizmu, nes norėjome kasti 20 a, nemažom išlaidom ir neaiškiu galutiniu rezultatu.
Kadangi mūsų sodyba yra Dzūkijoje, smėlynų karalystėje, kasti prūdą ir turėti didelę tuščią duobę yra nemaža tikimybė. Dėl šios priežasties buvome tvirtai nusprendę nepataupyti ir visus darbus pradėti nuo grunto tyrimų. Bet čia susidūrėme su man kiek netikėta problema – negalėjome rasti geologų, kurie norėtų mums tuos tyrimus atlikti. Perskambinau daugmaž visais internete rastais kontaktais, kur dažniausiai išgirsdavau arba kad neturi laiko, arba pažadėdavo užsukti kai važiuos į tą pusę, bet po to net nebekeldavo ragelio. Dar keli nustebę klausė, kam man išvis tie tyrimai, nes “per 10 metų darbo kasant tvenkinius aš antra, kuri užsimanė tuos tyrimus daryt”. Ši keista situacija kažkiek “atmušė” entuziazmą ir tuo pačiu privertė pakeisti mąstymą ir planus. Nusprendėme nedaryti jokių tyrimų, ir neužsiimti projektais, o rizikuoti ir kasti maksimaliai leistino dydžio, 10 arų kūdrą.
Turiu paminėti, kad vieta nuo pat pradžių vizualiai atrodė tinkama prūdui, ji yra žemiau nei visi gyvenamieji pastatai, be to, sklypo pakraščiu praeina drėgno lapuočių miško juosta, kur vietiniai pasakojo anksčiau buvęs upelis. Ankstesni sodybos šeimininkai sakė, kad ta pieva pavasarį būdavo visa užliejama. Beje, per tuos du metus, kol ieškojom geologų, ir statėm pavėsinę, gręždami polius jai, prasigręžėm keletą  skylių ir būsimo prūdo vietoj, kad pažiūrėt kas ten yra. Tai vienoje pusėje radom šlyną gan aukštai, apie metro gylyje, o kitoje pusėje tame pačiame gylyje buvo šviesus smėlis, iš kurio sunkėsi vanduo. Tad nusprendėm, kad šie du faktai turėtų būt geras ženklas sėkmingo rezultato link.
Na, o kai jau apsisprendėm, tai visas tvenkinio kasimo procesas vyko neįtikėtinai greit. Man buvo rekomendavę gerą darbo su ilgastrėliu ekskavatoriumi operatorių. Tai pirmadienį su juo susisiekiau, antradienį nuvažiavom pasižiūrėt į vietą, ketvirtadienį pradėjo darbus, o sekmadienį jau buvo viskas pabaigta. Tai vat taip, 5 metai planų, galvojimo apie tyrimus ir projektus ir viena savaitė realių veiksmų tikslui įgyvendinti. Darbų pradžia atrodė taip:





Prasidėjus darbams, jau pirmą dieną buvo aišku, kad vandens turėsime, nes jis tiesiog plūdo į tvenkinį iš visų pusių. Tas kėlė ir šiek tiek nerimo, nes smėlėtas gruntas didesnių vandens gyslų vietose nemažai išsiplaudavo, tačiau pabaigus kasimo darbus tos įgriuvos daugiau nebesiplėtė. O vanduo pildėsi gana sparčiai ir stabiliai.



Kai ekskavatorius baigė darbus po tų 4 dienų, vandens giliausioj vietoj jau buvo apie 1,5 metro, per dvi savaites vandens lygis pakilo dar maždaug metru, ir kūdra akivaizdžiai padidėjo. Tiesa, ko tikrai nesitikėjome, kad iškasę perpus mažesnį prūdą nei iš pradžių planavome, turėsime toookį kiekį grunto!!! Taigi, nors to labai nenorėjau, eigoje nusprendėme dalį žemių palikt prie tvenkinio ir suformuot tokias mini kopas – pylimą, kurį ateity bandysim apželdint pušimis ar kokiu vienu kitu dekoratyvesniu krūmeliu. Ekskavatorininkas patarė mums žemių stumdymui ir sklypo formavimui pasisamdyti buldozerį, kuris daug efektyviau nuplaniruos sklypą, kai tuo tarpu kasdamas prūdą ilgastrėliu suformavo kopas iš visų iškastų žemių jei kartais persigalvotume. Štai kaip atrodė prūdas pabaigus darbus (p.s. kopos nuotraukose dar laukia sausų orų ir išstumdymo):

Štai čia po savaitės:

Apie tvenkinio vandens lygį, grunto stumdymą, apželdinimą ir įžuvinimą bus papildyta vėliau.