Vyriškas augalas – apynys

hopp aroma

Prieš keletą metų, vienas mano draugas užsiminė, jog norėtu pabandyti pasigamint savo alaus namuose. Ši idėja sudomino ir mane. (Apie aludaryste namuose, manau parašysiu veliau, kai virimas vyks jau sodyboje.) Na, o šiais metais sumaniau įgyvendinti kitą savo mintį susijusią su aludaryste – užsiauginti savus kilmingus apynius. Čia norėčiau pabrėžti, jog per visa savo gyvenimą, esu išauginęs tik svogūno laiškus ant palangės, įmerkęs svoguną i stiklainį su vandeniu.

Pradžioje persiskaičiau kelis postus apie jų auginimą ir sodinimą:

https://tikrasalus.wordpress.com/category/apyniai/

http://apynio.blogspot.lt/2013/05/apyniu-dauginimas.html

Įgijus žinių iš blogų, peržiūrėjus daug amerikietiškų aludarystės vlog’u apie apynių sodinimą ir auginimą, atėjo laikas juos nusipirkti. Iš www.eickelmann.de/Hopfen-Shop/ nusipirkau po vieną “Opal”, “Aroma”, “Hersbrucker”, ir du “Magnum” ūglius. Atkeliavo jie gan greitai – per savaitę.

img_20160528_204212

Rizika jog apyniai neišgyvens buvo didelė vien dėl to, kad juos reikia sodinti balandžio mėnesį, o ne birželio viduryje.

Taigi vieną ūglį (Aroma) pasodinau pas uošvius sode už pirties, nes ten puikiai įtręšta zemė, saulė praktiškai visą dieną ir puiki užuovėja. Vieną (Magnum) – namuose dideliame vazone,

img_20160531_194351

o likusius (Magnum, Opal, Hersbrucker) pasodinau dzūkijoje sodyboje. Kaip ir reikėjo tikėtis, sode idealiose salygose pasodintas apynys labai greitai pradėjo vešėti ir kaip pirmiems metams, davė nebloga derlių spurgų.

img_20160531_194435

img_20160624_182603

img_20160910_165159

“Magnum” pasodintas namuose, augo vangiai, greičiausiai dėl to, jog pasodinau i ermitaže pirktą žemę ir durpes. Patręšus betkokiomis trąšomis nusipirktomis Merkinės litagroje, jis kažkiek atsigavo ir išaugino kelis spurgus. Dabar jis žiemoja pas mane garaže.

Sodyboje sodinti “Hersbrucker” numirė per pirmas dvi savaites, “Magnum” – per tris, o Opal laikėsi iki rugsėjo vidurio, tačiau arba jie apsirgo, arba nušalo. Deja, bet pasidžiaugti apynių vijokliais sodyboje šiais metais nepasisekė, todėl bandysiu kitais metais sodinti jau balandžio mėnesį ir į gerai pritręštą žemę.

 

 

Kaip tvartas virto svečių nameliu

tvartas

Prieš pradedant didžiąsias namo statybas, tiksliau, didijį namo ardymą, norėjome greituoju būdu įsirengti švarią sausą patalpėlę, kad būtų kur atvažiavus prisiglausti. Juo labiau, kad meistrai dirbdami turėjo dar ir kažkur gyventi. Todėl, tik susitvarkę nuosavybės dokumentus, vėlų rudenį, puolėme prie tvartelio tvarkymo (ten iš tiesų buvęs kluonas, bet kažkodėl žodis “tvartelis” man labiau limpa). Pirmas darbas, kurį reikėjo nudirbti, tai išnešti lauk visą ten daug metų pragulėjusį šieną, gavome maždaug 40 kv.m. dydžio kambarį, kiaurą ir be langų. Beje, kas truputėlį nustebino, kad dalis to kluono asfaltuota (!). Miškas, gamta, samanos ir žolytė kieme, o štai kluone – asfaltas (nuotraukoje dešinėje pusėje matosi).

img_20150905_145156

Toliau prasidėjo statybos darbai. Atsivežėme keramzitbetonio blokelių ir pakišome po rąstais bei užbetonavome tarpus. Padarėme tokį simbolinį pamatą, tiesiog, kad kiaura nebūtų. Toliau, iš tų pačių blokelių sudėliojome polius lagėms. Čia buvo gana sudėtingas darbas išgaudyt visus aukščius, nuolydžius ir padaryt lygiai, bet labai pagelbėjo lazerinis gulščiukas.

img_20150920_162205

 

Paskui buvo sudėtos lagės ir minimaliai apšiltintos grindys. Grindų šiltinimui pasirinkome perlitą – pūstą smėlį, radome per skelbimus po 20 eur/m3, tiek mums jo ir užteko. Tokį pasirinkimą nulėmė žema kaina bei faktas, kad skirtingai nei kokioj vatoj, perlite negyvena pelės.

img_20151008_151947

img_20151008_183332

Beliko tik sukalt lentas, (pasirinktos 35 mm eglinės lentos) ir grindys jau paruoštos, kita dalis liko asfaltuota, ir kol kas nenusprendėme ką ten reikės daryt – sudėt lentas, ar betonuot ir klijuot plyteles. Žodžiu, pagyvensim, pamatysim.

img_20151009_172414

img_20151024_160847

Atėjus pavasariui reikėjo paversti kluoną gyvenamaja patalpa. Kad būtų kuo šviesiau ir jaukiau, idėjome dvejus langus. Padarę karkasą, sienas apšiltinome vidutiniškai 5-10 cm storio akmens vatos sluoksniu ir sukalėme dailylentes.

img_20151114_120722

Lubos taip pat – karkasas, dailylentės ir vatos sluoksnis ant viršaus (vat, čia tai jau pelių džiaugsmas). Kadangi patalpa yra žema, lubų aukštį išsprendėme balkius montuodami ne sienos ir stogo skliauto sandūroje, o šiek tiek aukščiau, jau pačiame skliaute. Dėl šios priežasties patalpa gavosi ne kvadratinė, o su tokiais nukirstais kampais, bet užtai lubos padoraus aukščio ir visa patalpa automatiškai daug erdvesnė.

img_20151114_120755

img_20151114_120741

img_20151114_120824

Beliko įstatyt duris ir štai rezultatas, sakyčiau greitai ir visai jaukiai. Čia nuotraukose dar matosi toks masyvus skersinis balkis, kuris lyg ir suriša viso to pastato sienas. Nors jis mums gan smarkiai trukdė, nes yra per žemai ir teko pavargt kol įkomponavome duris, bet nenorėjome sužinot ar jis tikrai kažka laiko, ar namas ir be jo nesugriūtų, todėl palikome taip, kaip buvo. Tarkim, pavadinsime jį autentiška architektūrine detale :).

img_20160529_161936

img_20160529_161954

img_20160529_165356

img_20160529_162027

Aišku, ateity čia dar laukia darbai, reiks pastatyt krosnelę ir kaminą, dažyt sienas, lakuot grindis, pakeist stogo dangą ir apskritai, pabaigt įrengti šį pastatą iki jaukaus namuko poilsiui. Bet apie visa tai vėliau.

img_20161001_140012