Prieš keletą metų, vienas mano draugas užsiminė, jog norėtu pabandyti pasigamint savo alaus namuose. Ši idėja sudomino ir mane. (Apie aludaryste namuose, manau parašysiu veliau, kai virimas vyks jau sodyboje.) Na, o šiais metais sumaniau įgyvendinti kitą savo mintį susijusią su aludaryste – užsiauginti savus kilmingus apynius. Čia norėčiau pabrėžti, jog per visa savo gyvenimą, esu išauginęs tik svogūno laiškus ant palangės, įmerkęs svoguną i stiklainį su vandeniu.
Pradžioje persiskaičiau kelis postus apie jų auginimą ir sodinimą:
https://tikrasalus.wordpress.com/category/apyniai/
http://apynio.blogspot.lt/2013/05/apyniu-dauginimas.html
Įgijus žinių iš blogų, peržiūrėjus daug amerikietiškų aludarystės vlog’u apie apynių sodinimą ir auginimą, atėjo laikas juos nusipirkti. Iš www.eickelmann.de/Hopfen-Shop/ nusipirkau po vieną “Opal”, “Aroma”, “Hersbrucker”, ir du “Magnum” ūglius. Atkeliavo jie gan greitai – per savaitę.
Rizika jog apyniai neišgyvens buvo didelė vien dėl to, kad juos reikia sodinti balandžio mėnesį, o ne birželio viduryje.
Taigi vieną ūglį (Aroma) pasodinau pas uošvius sode už pirties, nes ten puikiai įtręšta zemė, saulė praktiškai visą dieną ir puiki užuovėja. Vieną (Magnum) – namuose dideliame vazone,
o likusius (Magnum, Opal, Hersbrucker) pasodinau dzūkijoje sodyboje. Kaip ir reikėjo tikėtis, sode idealiose salygose pasodintas apynys labai greitai pradėjo vešėti ir kaip pirmiems metams, davė nebloga derlių spurgų.
“Magnum” pasodintas namuose, augo vangiai, greičiausiai dėl to, jog pasodinau i ermitaže pirktą žemę ir durpes. Patręšus betkokiomis trąšomis nusipirktomis Merkinės litagroje, jis kažkiek atsigavo ir išaugino kelis spurgus. Dabar jis žiemoja pas mane garaže.
Sodyboje sodinti “Hersbrucker” numirė per pirmas dvi savaites, “Magnum” – per tris, o Opal laikėsi iki rugsėjo vidurio, tačiau arba jie apsirgo, arba nušalo. Deja, bet pasidžiaugti apynių vijokliais sodyboje šiais metais nepasisekė, todėl bandysiu kitais metais sodinti jau balandžio mėnesį ir į gerai pritręštą žemę.