Esame miestiečių šeima ir neįsivaizduojame poilsio sodyboje be elementariausių šių laikų patogumų, tokių kaip dušas, vanduo kriauklėje indams plauti ar vandens nuleidimas klozete. Todėl be jokių klausimų mums reikalingas vandentiekis.
Įsigijus sodybą, joje buvo šulinys. Gan keistoje vietoje, ant kalniuko ir labai negilus (7 rentiniai po 0,7m.), vandens jame šiek tiek daugiau nei per kibirą, o per praėjusių metų sausrą buvo likę gal per trečdalį. Pats vanduo neįtikėtinai drumstas ir purvinas – pasėmus vandens nesimato kibiro dugno. Esant tokiai situacijai yra keli variantai:
- Gilinti šulinį (reikia gilintojų, rentinių ir pats niekaip nepasidaryčiau)
- Gręžinys (būtų idealiausias variantas, bet kolkas lipa iš bet kokių mūsų biudžeto rėmų)
- Mistika ir ginčais apipinta vandens adata, kitaip vadinama Abisinijos šuliniu, ar kažkaip panašiai (pigu ir galima pasidaryti pačiam).
Taigi priėmėm sprendimą – adata, o jeigu nepavyks – gręžinys. Žmona paskambino keliems adatų kalėjams, o jie užsiprašė 800EUR. Tačiau prisiskaitę šio straipsnio: http://petrasdargis.lt/rasiniai/adata-sulinyje-ne-100-euru#comment-4720, nusprendėme pamėginti sukalti adatą patys, juk jeigu nepavyks, nuostolis bus adatos kaina.
Pasiskambinau aš tam žymiajam tauragiškiui, jis už adatą (tris papildomus vamzdžius, movą kalimui ir atbulinį vožtuvą) paprašė 100eur. Viskas būtų idealu, jeigu siųstų visą tą komplektą į Vilnių, bet deja… Važiuoti iki Tauragės man nepasirodė viliojantis variantas, todėl užkūręs google paiešką, labai labai sunkiai atkapsčiau jaunuolį, kuris prekiauja vandens adatomis Alytuje (dabar jį lengviau rasti, nes pagaliau įdėjo skelbimą į populiaresnį skelbimų portalą). Dar ilgiau pagooglinus radau ir jo puslapį vandensadata.lt . Šis vyrukas už adatą 2″, papildomą vamzdį, movą kalimui, atbulinį vožtuvą, ir jungtį į siurblį paprašė 130eur. Man tiko, nes Alytus beveik pakeliui ir taip sutaupysiu vieną dieną kelionėms į kitą Lietuvos kraštą, be to vyrukas pasitaikė ypač paslaugus, paaiškino kaip kalti, kaip patikrinti ar geriantis gruntas ir t.t.
Prieš kalant nusprendėme išsiurbti visą esamą vandenį, tam kad ištraukti jame esančias šiukšles bei pabandyti išsiurbti jame esantį dumblą (dėl vandens drumstumo buvome įsitikinę, jog šulinio dugnas pilnas dumblo). Na, dumblo dugne neradome, o tik labai labai smulkų smėliuką, prasiurbėm su fekaliniu siurbliu visą dugną ir atėjo laikas kalimui.
Kalti padėjo žmonos brolis, jis drąsiai įsikabarojo į šulinį ir pradėjo bumbsėti per adatą su 5 kg kuvalda. Pirmieji 0,7m adatos suėjo į žemę be jokio vargo ir staiga – stop. Adata arba nejudėjo, arba judėjo žemyn po kokį 1cm į 10 smūgių.
Šulinyje tiesiog trūksta vietos padoriai užsimoti su kuvalda, todėl greitai išmąstėme kitą variantą – dedam ilgą gegnę ant adatos ir kalam per ją iš lauko. Adata vėl pajudėjo ir lindo gan sparčiai, tačiau medinė gegnė neilgai laikė ir nuo smūgių pradėjo skilti ir lūžti. Gegnę pakeitėme 15×15 statramščiu, tačiau adata vėl nustojo lįsti į žemę. Aš beveik įsitikinęs jog dėl to buvo kaltas statramstis, nes toks kiekis medienos tiesiog sugėrė smūgių energiją. Pripjovėm aplūžinėjusią gegnę, pastatėm ant adatos ir tęsėm darbus. Adatą sukalėm apie 1,7m. Pripylėme į ją vandens ir jis visai greitai susigerė, reiškia adata yra laidžiame sluoksnyje ir vandens turėtų būti.
Laikas pabandyti siurbti. Nusipirkau gan nepigų siurblį, kuris gali teoriškai siurbti iš 9m, užsukau ant adatos atbulinį vožtuvą, sujungiau viską plastikinėmis jungtimis, užpildžiau siurblį vandeniu ir įjungiau jį į elektros tinklą. Siurblys burzgia, aš laukiu… laukiu… palaukiu minutę, o vandens, deja, nėra. Bijodamas perkaitinti tuščią siurblį, traukiu jį iš rozetės ir skambinu paslaugiajam alytiškiui. Jis mane nuramina, jog čia viskas normalu, reikia kišti siurblio vandens padavimo vamzdį į kibirą su vandeniu, jei burbulai kyla, reiškia siurbimas vyksta ir visiškai normalu palaukti nuo 3 iki 10 minučių kol pasirodys vanduo.
Apsidžiaugiu, vėl užpildau siurblį ir laukiu… Pralaukiu 10 min. – vandens nėra, pralaukiu jau net 20 min. – vandens kaip nėra, taip nėra. Gera nuotaika greitai dingsta ir dar kartą skambinu adatos pardavėjui. Išsiklausinėjęs visos situacijos konstatuoja, jog vandens turi būti, o man reikėtu ieškoti nesandarumo sistemoje.
Jis buvo teisus, užsandarinau jungtį į siurblį bei atbulinį vožtuvą ir, po kokių dviejų minučių siurbimo, pasirodė vanduo. Sušoku pergalės šokį, stebiu bėgantį ir skaidrėjantį vandenį. Pažiūriu į šulinį, o jame mažėja vandens – adata siurbia vandenį iš paties šulinio, o ne iš žemės. Pasibaigus vandeniui, iš siurblio vanduo pradėjo bėgti pulsuojančiai, kas kokias 20 sek. po kelis litrus.
Atsidūrėme toje pačioje situacijoje nuo kurios ir pradėjome. Vienintelis greitas sprendimas šovęs į galvą – kalti adatą giliau. Su kaimyno ir mūsų gerojo meistro pagalba, sukalėm ją dar apie 0,7-0,8m. Sprendimas pasiteisino, šulinyje vanduo nedingo, o iš siurblio bėgo dar skaidresnis vanduo. Atėjo laikas pakabinti siurblį šulinyje, viską sujungti ir tęsti darbus prie vandentiekio trobos viduje. Prieš pajungdamas vamzdį į hidroforą sugalvojau patikrinti ar viskas gerai ir ar užkelia vandenį iki trobos.
Taip, užkelia, bet išjungus siurblį, visas vanduo gražiai grįžta i adatą. Kažkokiu mistiniu būdu atbulinis vožtuvas nebeatlieka savo paskirties.
Laukite tęsinio…
