Praėjus 4 metams nuo statybų pradžios, visų numatytų darbų sąraše, pagaliau atėjo eilė lauko pavėsinei. Nors prie įėjimo durų esantis gonkelis puikiai tinka prisėsti atsikvėpti nuo darbų, ar išgerti kavos puodelį ryte, bet labai trūko vietos jaukiam laiko leidimui su didesniu būriu draugų, galimybės pasistatyti didelį valgomojo stalą ir kampelio maisto gaminimui lauke, bet po stogu, nes valgyt norisi ir kai lyja, bet troškinį ar mėsą kept ir stovėt ant lietaus jau nelabai.
Pradžiai reikėjo numatyt vietą, o tai pasirodė ne tokia ir lengva užduotis, nes norėjom, kad pavėsinė nebūtų per daug nutolusi nei nuo namo, nei nuo svečių namelio, kad būtų patogu ją pasiekt su maisto produktais ir indais, bet svarbiausia toje vietoje turėjo būt jauku ir gera leisti laiką. Todėl viską apsvarstę ir sudėlioję prioritetus nusprendėme pavėsinę statyt buvusios lauko virtuvėlės vietoje. Taigi tam, kad pradėt statybas, reikėjo pasiruošt vietą – susitvarkyt paskutinę senų nebereikalingų daiktų ir statybinių likučių saugojimo kaupyklą, kuri tikrai nepuošė bendro kiemo vaizdo. Prieš pradedant darbus vaizdas buvo toks:
Pagal mūsų viziją pasibraižėm projektą, kaip ir minėjau, pavėsinės norėjome daugiafunkcinės ir erdvios, todėl ją susiplanavom nemažą – 4 x 5,5 m. Didžioji dalis – 4 x 4 m. plotas numatytas poilsio erdvei ir 1,5 x 4 skirtas malkinei bei mini lauko virtuvėlei – grilinimo reikmenims susidėti.
Taigi, pabaigę ardymo, šiukšlių kuopimo bei planavimo darbus, pagaliau galėjome pereiti prie statybų. Kadangi statinys nemažas, nusprendėme kad reikia pasidaryti polinius pamatukus. Tam tradiciškai naudojome ventiliacinius vamzdzius, polius darėme apie 80 cm gylio. Visgi darbas pasirodė daug sudėtingesnis nei statant vaikų namelį, kur poliai buvo 6. Šįkart jų dvigubai daugiau, pati vieta su nuolydžiu, todėl tai, kas atrodė vizualiai lygu, visiškai prasilenkė su tuo, ką rodė gulščiukas. Bet ištemptų virvių bei geometrijos pamokų pagalba išgaudėm aukščius bei stačius ir simetriškus pavėsinės kampus.
Sekantis etapas – medinė pastato konstrukcija. Čia viskas kaip ir aišku – pasidarom apatinį vainiką, montuojam 2,5 m aukščio vertikalius brūsus ir ant jų tvirtinam viršutinį vainiką. Turime štai tokią dėžę:
Kiek sudėtingesnė stogo konstrukcijos dalis. Kadangi nesam statybininkai nei iš profesinės, nei iš praktinės pusės, gegnių išpjovimo kampo atitaikymas bei apskritai visų jų sumontavimas buvo nemenkas iššūkis. Bet mes jį visumoj neblogai įveikėme “bandau – darau – taisau – bandau vėl” būdu. Sunkiausia, žinoma, buvo atsimatuoti ir išsipjauti pirmąją gegnę, kurią vėliau naudojome kaip šabloną, nors vienas pavėsinės galas gavosi 2 cm platesnis nei kitas, taigi, eigoj ir tą šabloną teko šiek tiek koreguoti. Gegnes susisukome ir išpjovėme įpjovas jų tvirtinimui dar ant žemės, o vėliau jau sukėlėme ir sumontavome ant viršutinio vainiko.
Grebėstus darėme nusižiūrėje pavyzdį nuo mūsų meistro. Iš kraštų lentos buvo kalamos ištisai, kad atliktų iškart ir stogo pakalimo funkciją, tiesiai prie jų taip pat buvo tvirtinamos ir vėjalentės. O vidury grebėstai susukti įprastai, paliekant maždaug po 40 cm tarpą. Štai taip atrodė mūsų medinė konstrukcija paruošta stogo dengimui:
Norėdami išlaikyt sodybos pastatų stiliaus vientisumą, pavėsinės stogui rinkomės tokią pačią skardinę dangą. Nors pavėsinei yra įvairių alternatyvių ir įdomių stogo uždengimo būdų, įskaitant skiedras, ar net paprasčiausias lentas, nusprendėme labai neeksperimentuoti, ypač kai pastate planuojama grilinimo vieta, norėjosi kuo mažiau degios medžiagos. Pats skardos dengimas pasirodė nesantis toks sudėtingas darbas kaip įsivaizdavom, ir dviese per dieną skardos lakštus susisikėlėm be didelių problemų. Kiek ilgiau teko pasikrapštyt prie visų kitų apskardinimo detalių, nes reikėjo ir primatuot, ir gražiai atpjaut. Visgi sudėtingiausia dalis įveikta ir visai sėkmingai. Beliko tik susukt dailylentes ir mes jau matome daug maž galutinį pavėsinės vaizdą.
Dar liko nepabaigti pavėsinės apdailos bei dažymo darbai, elektra ir virtuvėlė bet apie tai, kaip mums sekėsi bus kitas įrašas.