Kadangi namą renovuojame iš pagrindų, tai ir išplanavimą prisitaikėme pagal savo poreikius. Vietoje tradicinės trobos su prieangiu, kamara ir krūva pereinamų kambarėlių susiplanavome poilsio zoną, bendrąją gyvenamąją erdvę ir san mazgą. Nors namuko plotas nėra labai didelis, apie 70 kv.m., manau sutilpo viskas, ko mums reikia:
Tam, kad įgyvendintume savo planus, turėjome atsisakyti pečių, kurių palyginti nedidelėje erdvėje, buvo net du, vienas šalia kito – didelis duonkepis, ir pečius su virykle. Nors abu dar veikė puikiai, o sodyboje turėt autentišką duonkepį atrodė labai viliojanti mintis, vistik nusprendžiau blaiviu protu įvertinti faktą, kad naudosiu aš jį gal tik porą kartų per metus, ir dėl to aukoti visą namuko funkcionalumą neverta. Neįsipaišė į mūsų projektą ir pečius, ypač įvertinant mano didelį norą turėt sodyboje židinį. O tam, kad turėtume galimybę gaminti maistą ant ugnies, pečių su virykle statysime lauke, pavėsinėje. Taigi, turėsime nedidelę lauko virtuvę, kur gaminti gryname ore galima visus metus.
Vienas didžiausių galvosūkių projektuojant namą buvo terasa. Ten, kur terasai idealiausia vieta – miegamieji kambariai, o toj vietoj kur gyvenamasis kambarys – amžina saulė, reiktų daryt kažkokią rimtesnę pastogę, bet ji labai nesiderino su mūsų tradicinio namo architektūra. Po labai ilgų svarstymų nusprendėme terasos nedaryti išvis, vietoje to, pastatyti didesnį prieangį – gonką, kur būtų galimybė ryte atsisėsti išgerti kavos, o ilgiems pasisėdėjimams netoliese bus jau minėta pavėsinė.
Na, o kai viskas suplanuota, beliko tik paruošti namą statyboms. Koks tai darbas iškuopt spalius ir šiukšles turbūt visi įsivaizduoja. Apskritai, beveik visas senasis namas buvo supjaustytas gabalais ir nuardytas.
Taigi, apibendrinant atlikti tokie darbai: išrinkti pečiai, nuardyta perdanga, nenešančios pertvaros, stogas, balkiai, nuplėšti kartonai nuo sienų ir išardytos grindys. Vienintelis dalykas kas mums beliko, tai sienos. Štai kaip atrodė mūsų namas “iš vidaus”, tiesa, nuotraukoje jau paruošti montavimui naujieji balkiai.
Galbūt kažkam kils klausimas kodėl tada negriovėm namo pilnai ir nestatėm naujo? Atsakysiu kad taip, svarstėm ir šį variantą, tačiau paskaičiavom, kad naujas namas tikrai nebūtų pigiau, kaip kad esu girdėjus daug tokių teiginių. Juk dabar turim karkasą, o statant namą reiktų šiuos rąstus išardyti ir vėl iš naujo pastatyti. Ir, žinoma, statant naujai jau reiktų daryt rimtus pamatus karkasui, galbūt pagalvot apie pasyvų, itin ekonomišką namą, taigi, išlaidos išaugtų žymiai. Kadangi tai nebus nuolat gyvenamas namas artimiausius 20 metų, tai mums pasirodė bereikalingos investicijos. Kita vertus, rąstinis namas natūralesnis, kvėpuojantis, todėl gamtoj labiau tinka (nors abejoju kad ekovata tą natūralumą išsaugo, bet tikėkime tuo). Šiaip rąstai dar neblogi, namo dydis irgi tinkamas, žodžiu, viską apsvarstę, palikome senąjį namą.