Sveiki,
Labai ilgai nerašiau, tačiau jau susikaupė nemažai informacijos apie mus ilgai kankinusį klausimą – interneto ryšį sodyboje.
Nuo pat sodybos pirkimo momento jau buvo aišku, jog telefono ryšio pas mus beveik nebus. Tam tikrose 1ha sklypo vietose galima pagauti vieną padalą, bet skambučio kokybė tiesiog apgailėtina.
Iš pradžių teko taikytis su esama situacija ir net į tai žiūrėjau kaip į pliusą – išvažiavau į sodybą ilsėtis ir mano poilsio jokie skambučiai nesutrukdys. Na ir čia ateina 2019 metai…
Nenorėdami leisti karantino miesto ribose persikraustėme į sodybą. Darbui iš namų buvo būtinas kuo geresnis internetas, nes viskas vyko konferenciniuose skambučiuose.
Reikėjo greitai spręsti problemą, nes prie lango padėtas telefonas su shared hotspot sugebėdavo išspausti tik max 2Mbps download ir 0,3Mbps upload.
Taigi užsisakiau išorinę anteną:
Ir panaudojau seniai turėtą Huawei B525 modemą/routerį.
Pritvirtinau anteną prie stogo krašto, pasukiojau ją, po kiekvieno pasukimo pamatuodamas greitį, ir galutiniame rezultate išspaudžiau max 10Mbps download ir 1,2Mbps upload.
Taip pragyvemome visą karantiną ir su šiokiais tokiais trikdžiais galėjome dirbti, bei žiūrėti Netflix.
Pasibaigus karantinui, atsirado sąvoka – hibridinis darbas. Pradėjau dirbti dalį darbo savaitės sodyboje, dalį ofise. Ofiso 500Mbps interneto greitis greitai pripatina prie gero ir sodyboje vos keli megabitai jau nebetenkino, o ypač blogai buvo su upload greičiais. Nuo tada pradėjau ieškoti būdų kaip man “pasidaryti” padorų internetą viduryje miško.
Gal iškart atsakysiu, kodėl svarbu ne tik gaunamų duomenų greitis bet ir išsiunčiamų. Kiekvieną kartą naršyklėje suvedus užklausą ar puslapio adresą yra išsiunčiami duomenys, jei tie duomanys keliauja ilgai iki reikiamų serverių, jums atrodo jog internetas labai lėtas, nors ir gaunamų duomenų greitis 30-300Mbps. Kita problema – skambučiai. Google meets, teams vaizdo skambučio metu, duomenys turi iškeliauti kuo greičiau, kitaip nebus sklandaus pokalbio ir pašnekovai jus girdės “žagsinčius” (pabandžiau aiškinti kuo labiau žmogiška kalba).
Dar mūsų telefonuose yra toks dalykas, kaip VoLTE (Voice over LTE) ir VoFI (Voice over WIFI). Dabartinis mūsų mobilusis telefonas, kai tik turi galimybę, renkasi skambinti per LTE (supaprastinus – mobilus internetas telefone), taip pat galima užstatyti, jog dingus mobiliam ryšiui, telefonas skambutį darytų naudodamasis namuse esamu WIFI. Bet kokiu atveju, čia reikalingi tiek gaunamų, tiek išsiunčiamų duomenų greičiai kokybiškam pokalbiui. Jei nebus išsiunčiamų duomenų (upload) greičio, pašnekovas Jūsų tiesiog negirdės arba per “žagsėjimą” nesupras.
Mobilieji telefonai arba LTE Routeriai veikia tokiu pačiu principu, jie jungiasi prie bazinės stoties (bokštai, retransliatoriai ir t.t. įvairiausiai juos liaudis vadina), kuri turi stipriausią signalą ir taip galime vygdyti skambučius arba naudotis internetu.
Taigi, kodėl mes visgi neturime interneto, arba jis itin prastas? Mūsų atveju, turime tris bazines stotis, kuriuos praktiškai vienodai (9-11km) nutolę nuo trobos. Prie viso šito – mes pilnai apsupti tankiu pušynu, lapuočių juosta ir esame nedidelėje dauboje.
Taigi prasidėjo mano saviedukacija tiesiog naršant internete ir ekperimentuojant. Pirmiausia man reikėjo sužinoti kaip veikia 4G (LTE) ryšys.
Priklausomai nuo tiekėjo, bet su keliomis išimtimis, visi jie naudoja tuos pačius dažnius.
4G dažniai: 800 MHz, 1800 MHz, 2100 MHz ir 2600 MHz. Šiuos dažnius modemuose rodys kaip Bands ir jie bus B20, B3, B1, B7 (telia dar kažkodėl savo 800MHz vadina B26 ar B28). Nuo čia gan paprasta, kuo didesnis dažnis, tuo daugiau duomenų galima išsiųsti per sekundę. Deja, bet kuo didesnis dažnis – tuo mažesnis jo sklidimo atstumas.
Dabar reikia sužinoti kur yra “bokštai”, kokius dažnius jie turi ir į kur nukreiptos jų sektorinės antenos. Tam puikiai galite pasinaudoti https://www.cellmapper.net/ įrankiu. Pirma, išsirenkame tiekėją, technologiją ir paliekam all bands:
poto išsirenkame vietovę, kurioje norime ieškotį bazinių stočių:
Štai ir radome bazinę/es Telia stotis Merkinėje ir aplink:
Paspaudus ant ikonėlių, galima sužinoti kur ir kokio dažnio sektorius yra nukreiptas bei preliminarų veikimo atstumą. Nebijokit, jei atstumas atrodys mažesnis ir sektorius Jūsų nesieks, vistiek ryšį galima pagauti, bet nebus stabilus ir ne toks greitas.
Idealiausiu atveju, norėtųsi pagauti B3 arba B1, bet jeigu esate nutolę toli nuo bazinės stoties, grečiausiai gaudysit tik B20. B20 yra 800MHz ir jis sklinda toliausiai, jo gebamas “pernešti” interneto greitis idealiomis salygomis iki 30Mbps. Esant įvairioms kliūtims (medžiai, reljefas, pastatai) greitis kris labai smarkiai ir galutiniame variante galite turėti ir pvz tik 2-6Mbps.
Bet juk šiais laikais norisi ir Netflix 4k formatu pažiūrėti ir olimpiadą. Tokie greičiai niekaip nesuteis kokybiško vaizdo, trasliacijos gali trūkinėti ir t.t.
Ką daryti? Naudoti MIMO kryptines išorines antenas, visakryptes antenas, kryptinę antena su modemu viduje ir paskutinis – visakryptę anteną su modemu viduje.
Apie kiekvieną atskirai:
MIMO (Multi input, multi output) kryptinė antena, grečiausiai pigiausias variantas, tačiau antenos kabelis smarkiai atsiliepia gaunamo signalo stiprumui – kuo ilgesnis kabelis, tuo didesni signalo nuostoliai. Tarkime įsigijote 16dBi anteną, ir naudojate 10m antenos kabelį iki modemo, galutiniame variante turite jau signalo stiprinima ne 16dBi, o jau tik 4dBi (dar priklauso nuo kabelio kokybės). Kita bėda, reikia antenos kryptį idealiai pataikyti į sektorinę anteną esančią bazinėje stotyje.
Visakryptė – nereikia taip preciziškai nukreipti į sektorių, kaip kryptinės, išlieka kabelio nuostoliai, na ir dėl to, jog gaudo signalą plačiu kampu, tuo pačiu pagauna ir nemažai signalo triukšmo. Nuo triukšmų kenčia signalo kokybė ir tuo pačiu interneto greitis.
Kryptinė su modemu viduje. Labai puikus variantas jeigu yra sąlygos nukreipti ją gan tiksliai į sektorių. Modemas ir antena viename nebeturi kabelio nuostolių, dažnu atveju turi modemą su dažnių agregacija (gali naudoti kelis dažnius vienu metu, dėl to interneto greitis bus žymiai didesnis. Pvz bazinė stotis turi B3, B1 ir B20, tai toks modemas naudos juos visus)
Visakryptė su modemu viduje. Realiai viskas tas pats kaip ir su kryptine, nebėra kabelio nuostolių. Tačiau atsiranda signalo triukšmai.
Taigi, išbandžiau visas, tikrai visas antenas. Bėgiojau su jomis po visą sklypą. Pasigaminau net kilnojamą 9m stulpą ir ant jo sukiojau kryptines antenas.
net išbandžiau signalo stiprinimą pritvirtinus anteną prie satelitinės lėkštės:
Deja, jokių stebuklų neišgavau, tiesiog trukdo miškas.
Kol kas ką geriausia atradau, tai tiesiog visakryptės antenos ir 16 CAT modemo kombinacija su dažnių agregacija. Kiek suprantu, antena sugaudo atspindžius ir kombinuodama dažnius duoda man 30-48Mbps download ir 1,5-4Mbps upload.
Kaip ir sakytumėte visai galima gyventi, dirbti ir vartoti video turinį. Viskas būtų gal ir neblogai, bet į sodybas savaitgaliais susirenka didelis kiekis žmonių, Merkinė pastaraisiais metais išpopuliarėjo kaip turistinė vieta ir deja, bet nuo žmonių (turimų įrenginių) kiekio apkraunama bazinė stotis. Apkrovus bazinę stotį krenta greitis, kaip pavyzdys olimpiada – kai tik svarbesnės varžybos, sodyboje interneto greitis 0,33Mbps download ir 2Mbps upload.
Taigi, mano paieškos tęsiasi. Paklausit, o kaip gi dėl Starlink? Apie visa tai kituose postuose.
P.S. Neapsigaukite su siūlomais 5G. Viskas gerai, jeigu jūs esate netoli bokšto ir sektorius 5G dažnio nukreiptas į jus, tačiau nutolusiose kaimo vietovėse 5G tik mitas, tiekėjai turi 780MHz dažnį, kurį vadina 5G, bet, aš kaip suprantu, jis skirtas tik tam, kad telefone užsidegtų ikonėlė 5G, bet greitis bus mažesnis nei 4G. Taigi junkit cellmapper ir žiūrėkite situaciją.